Renginių organizatoriai kaip reikiant yra pagalvoję apie muzikos ir pramogų mėgėjus: kiekvieną vasaros savaitgalį skirtinguose Lietuvos kraštuose skambės tam tikra muzika.
Nesibaigiančių festivalių maratonas tęsis nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Nuo festivalio be alkoholio iki sunkiosios muzikos: visi skirtingi melomanų norai bus patenkinti šią vasarą.
Prie vieno muzikos stiliaus neprisirišę gyventojai palapines vyniotis ir kuprines krautis galės kiekvieną vasaros savaitgalį, o kai kuriais vyks net ne po vieną festivalį. Pavyzdžiui, liepos pirmąjį savaitgalį Lietuvoje ūš net trys festivaliai: „Tundra“, „Bliuzo naktys“ ir „Varom!“.
Festivalių kainos šiemet prasideda nuo 20 eurų, tačiau už „vip'inį“ bilietą į šiuolaikinės muzikos festivalį, vyksiantį Vingio parke „Summer Burst Baltic“ galima susimokėti ir beveik 300 eurų.
Muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas pritarė, kad festivalių organizatoriai turi pakankamai pasiūlyti renginių vasaromis muzikos mėgėjams, tačiau kartu įvardijo ir lietuviškų festivalių bėdą.
„Bėda ta, kad lietuviški festivaliai yra lyg siekiantys būti tarptautiniai, bet pakviečia vos vieną ar kitą šiek tiek žinomesnę grupę ir tikisi, kad surinks daug publikos“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, daug geresnis pavyzdys – Latvija, kuri turi vieną, bet labai didelį festivalį – „Pozitivus“.
„Jie surenka tiek muzikos žvaigždžių, kad ten suvažiuoja visa Latvija, atvažiuoja ir lietuviai, ir estai“, – pastebėjo K. Vyšniauskas.
DELFI primena, kad šiemet Latvijoje festivalis „Pozitivus“ vyks liepos 15-17 d. Trijų dienų bilieto kaina šiuo metu 79 eurai, su palapinės vieta bilietas visoms dienoms – 87 eurai. „VIP“ bilietas – 250 eurų.
K. Vyšniausko manymu, jei į vieną festivalį būtų sukviestos tokių festivalių kaip „Granatos“, „Galapagai“ ir panašių grupės, Lietuva taip pat turėtų stiprų renginį.
„O dabar Lietuvos melomanai dabar dažnai pralaimi ir važiuoja į Latviją ar Lenkiją, nes čia jie išgirsta apie dabar aktualius atlikėjus, o ne pakviečiamas viena žinomesnė užsienio grupė, o daugiau sukviečiamos lietuviškos“, – savo nuomone dalijosi pašnekovas.
Kalbėdamas apie skirtingų muzikos stilių gerbėjus, muzikos apžvalgininkas paminėjo, kad šie turi pakankamai Lietuvoje pasirinkimo.
„Tie festivaliai laikosi gana gerai. Jų būna nuo labai mažų iki didesnių. Pernai visai įdomus buvo „Newman“. Dabar „Velnio akmuo“ tampa vis didesniu ir svarbesniu festivaliu. Kai kalbame apie mažesnį dalyvių mastą, tai čia ir būtų Lietuvai galimybė užimti rinką, nes ne visi žmonės nori tų masinių festivalių. Manau, kad Lietuvoje mažesni festivaliai ir yra didesni nei tie, kurie bando būti dideliais“, – kalbėjo K. Vyšniauskas.
Paklaustas dėl festivalių kainų muzikos apžvalgininkas siūlė neteisti festivalių kainų, o pasižiūrėti, kiek maždaug kainuotų bilietas į grupės koncertą, kuri atvyksta į festivalį.
„Žiūrint į festivalių kainas Lietuvoje ir lyginant su Lenkija ar Latvija, nemanau, kad čia jie yra brangesni. Žinoma, kartais bendra kaina gali atrodyti didelė, bet kai pažiūri, kiek pamatysi festivalio metu grupių, viskas atrodo logiška. Iš kitos pusės reikia nepamiršti, kad klausyti grupės koncerte ir festivalyje ir ne tas pats dalykas“, – pridėjo pašnekovas.
Pirmą kartą Vilniuje vyksiančio šokių muzikos festivalio „SummerBurstBaltic“ organizatorius Aleksandras Karablikovas teigė tikintis, kad renginio debiutas bus sėkmingas ir renginys taps kasmetiniu. Pasak jo, perkami į festivalį bilietai ne tik pigiausi, bet ir „vip“ kategorijos, kurių kaina – 299 eurų.
Vis dėlto festivalio organizatorius įsitikinęs, kad apie trečdalis festivalio svečių bus ne iš Lietuvos. Iš viso tikimasi renginyje sulaukti 40 tūkst. lankytojų. Daugiausia svečių iš užsienio laukiama iš Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Baltarusijos.
Be „SummerBurstBaltic“ A. Karablikovas organizuoja ir „Radistai Village“ festivalį, vykstantį Obuolių saloje. Kaip teigė festivalių organizatorius, šiemet į šį festivalį planuojama, kaip ir pernai, pritraukti 5 tūkst. dalyvių.
Internetinio puslapio manofestivalis.lt įkūrėja Gintarė Kašelionytė anksčiau per vasarą nuvykdavo į 7-8 festivalius, dabar, sumažinusi tempą, vis vien užsuka bent į 3-4. Vis dėlto ilgametė festivalių lankytoja mato vietos dar ir naujiems festivaliams Lietuvoje.
„Kiek stebiu, šiemet net mažiau festivalių vyks nei anksčiau. Pavyzdžiui, pirma birželio pusė gana rami. Be to, jei nebevyks „Sūpynių“ ir „Logout“ festivaliai, tai elektroninės muzikos gerbėjų poreikiai liks nepatenkinti. Žinoma, yra „Revolution“ festivalis, kuris bando patenkinti šį poreikį, bet, manau, kad šios muzikos festivalių trūksta“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasiteiravus, kodėl kai kurie festivaliai vis dėlto numiršta, pavyzdžiui, „Satta“ ar kiti, G. Kašelionytė atsakė: „Manau, kad viena iš priežasčių – nesusikalbėjimas tarp organizatorių tarpusavyje. Nors iš šalies gali atrodyti darbas romantiškas ir gražus, vis tik yra taip, kad nuomonės dažnai nesutampa ir festivaliai arba atsiskiria, arba išvis nebevyksta“.
Taip pat kaip didelį festivalių organizatorių siaubą pašnekovė įvardijo festivalių dalyvių nenorą mokėti už nieką: „Ir kartais organizatoriai prisidaro labai daug skolų: niekas nenori daryti iš savo lėšų. Jei vienus metus padaro, dar antrus padaro ir trečius jau tikrai nebenori organizuoti vien tam, kad visus metus dirbtų dėl skolų“.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyventojai poilsiui ir kultūrai 2014 m. skyrė 7,5 proc. savo išlaidų. Atsigaunant ekonomikai dalis pinigų, išleidžiamų poilsiui ir kultūrai nuosekliai auga.
