„Nevertinami kaip mokesčių mokėtojai“
„Delfi“ redakcija sulaukė vieno iš smulkiųjų verslininkų (asmuo redakcijai žinomas-red.) laiško.
Jame buvo teigiama, kad vyras verčiasi tiek individualia veikla, tiek dirba pagal darbo sutartį, tačiau šiandien, kalbant apie išmokas, kurios yra pažadėtos tik savarankiškai dirbantiesiems ir siekia 257 Eur kas mėnesį, matantis didelę neteisybę.
„LR Vyriausybė kažkodėl kaip kažkokius raupsuotus išskyrė individualios veiklos vykdytojus dar ir dirbančius pagal darbo sutartį.
Ši grupė daugybę metų mokėjo mokesčius valstybei neturėdami išskirtinių privilegijų, taip pat tikėdamiesi ir pagalbos, kai ateis sunkūs laikai. Žiūrint iš valdžios varpinės, susidaro vaizdas, jog tūkstančiai individualios veiklos vykdytojų, kurie dar ir dirba pagal darbo sutartį, nevertinami, kaip normalūs mokesčių mokėtojai.
Kai valstybei reikia mokėti mokesčius ji juos paima, o kai mokėti subsidijas ar išmokas, ji nusprendžia jų nemokėti, nes gal jiems bus per gerai“, – laiške rašė ir piktinosi vyras.
Jo teigimu, individualios veiklos vykdymas yra šių žmonių verslas šalia jau gaunamų pajamų iš darbo santykių, tačiau dėl COVID-19 ir karantino jau kuris laikas verslai yra sustoję, veikla nebevykdoma, o pajamų nebegaunama.
„Mums reikia irgi išgyventi bei išlaikyti savo papildomą pajamų šaltinį, kuris ateityje gyvuotų ir mokėtų valstybei mokesčius.
Valdžios požiūris leidžia suprasti, jog individualios veiklos vykdytojas, dirbantis dar ir pagal darbo sutartį, yra „turčius“, aptekęs pinigais, kuriam pagalbos nereikėjo, nereikia ir nereikės“, – pyko jis.
Gali atsidėti mokesčius, gauti prastovas
Šiandien, kaip patvirtino ir finansų analitikas Marius Dubnikovas, žmonės, vykdantys individualią veiklą ir dirbantys pagal darbo sutartis, turi du būdus paramai gauti, tačiau deja, nė viename iš jų kalba nesisuka apie 257 Eur mėnesines išmokas.
Štai kaip paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, visi savarankiškai dirbantys asmenys gali pasitikrinti, ar jų veikla nėra įtraukta į VMI sudarytą ekonominių veiklų sąrašą, kuriems šiandien yra taikomos tokio pačios analogiškos VMI ir „Sodros“ mokestinės pagalbos priemonės, kaip ir nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms.
„Tai reiškia, jog individualią veiklą vykdantys gyventojai, kurių ekonominė veikla yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai, be prašymo atleidžiami nuo delspinigių ir jiems nebus inicijuoti nauji mokesčių išieškojimo veiksmai.
Tokios pat sąlygos taikomos ir „Sodros“ įmokoms“, – buvo aiškinama gautame atsakyme.
Jeigu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo atsidūrė prastovose, valstybė darbdaviui taip pat gali kompensuoti dalį, 70 arba 90 proc., prastovų.
Tiesa, pačiam darbdaviui prisidedant 30 proc., valstybės išmoka negali sudaryti daugiau nei 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA), o jei darbdavys pasirinks antrąjį variantą ir pats prisidės 10 proc., valstybės išmokama suma negali siekti daugiau nei MMA.
Sukritikavo tvarką
Finansų analitikas M. Dubnikovas tikino, kad visgi valdžia turėtų remti veiklos rūšį, o ne aiškintis, ką dar žmogus gyvenime veikia ir kur dirba.
„Tą 257 Eur bandoma skirti tiems, kurie neteko visų pajamų, todėl bandoma sumažinti gavėjų sąrašą ir tuo pačiu sutaupyti valstybės lėšų.
Bet šioje vietoje aš visgi išvesčiau paralelę, kuomet buvo metas, kai buvo bandoma nemokėti pensijų tiems, kurie jos metu dar dirba. Tai čia yra kažkas panašaus, nes šiuo atveju turėtų būti remiama veiklos rūšis, o ne taip, ką žmogus daro gyvenime.
Analogiškai, tai galėtų būti žmogus, kuris gauna pašalpas ir vykdo individualią veiklą. Sąžiningas ir normalus kelias būtų remti veiklos rūšį, tada žmogus turėtų gauti savo išmoką, nes pagrindinis tikslas – kompensuoti dalį nuostolių, kuriuos žmogus patyrė“, – paklaustas kaip vertina tokią tvarką sakė jis.
M. Dubnikovas akcentavo, kad skirti išmokas vykdantiems iškart abi veiklas, dirbantiems pagal individualią veiklą ir pagal darbo sutartis, dar svarbu ir dėl to, nes tai ypač reikšminga ekonomikai.
„Mano manymu, valstybės parama šiai dienai turi būti taikoma žmonėms, kurie mokėjo mokesčius, gavo pajamas ir šiai dienai jų yra netekę. Tai yra svarbu ne tik to žmogaus ar jo šeimos atveju, o svarbu visos ekonomikos atžvilgiu, nes reikia išlaikyti pajamų lygį, kurį žmonės galėtų išleisti ir tokiu būdu palaikyti gyvybę. Tai šiuo atveju, jei žmogus mokėjo mokesčius, vykdė veiklą, kuri yra sustabdyta ir jeigu yra nusprendžiama kompensuoti dalį pajamų netektų, tai jam ta parama ir turėtų priklausyti, nepriklausomai nuo to, kiek jis veiklų bevykdytų“, – teigė analitikas.
Jis pasiūlė, kad išeinant iš karantino galbūt reikėtų svarstyti ir apie tai, kad tam tikrus paskatinimus veikti gautų ir naują savarankišką veiklą įregistravę gyventojai.
„Kasdien beveik 1 tūkst. netenka darbo ir galbūt reikėtų pasvarstyti apie bazinę išmoką tiems, kurie užsiima individualia veikla, imasi sau kurti darbo vietą.
Jiems būtų galima kurį laiką mokėti paskatinimą, kad žmogus drąsiau imtųsi bet kokios veiklos, kokią sugalvoja, kad galėtume amortizuoti prarandamas darbo vietas“, – siūlė jis.
Kas gali gauti išmoką
Užimtumo tarnybos duomenimis, į 257 Eur išmoką šiandien gali pretenduoti tie asmenys, kurie yra individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant dirbančius su verslo liudijimais, išskyrus verslo liudijimus patalpų nuomai), fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, šeimynos dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.
Taip pat jie turi atitikti visas šias sąlygas: savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
