Kaip rašoma Mokestinių ginčų komisijos pranešime, 2020 metų mokestinių ginčų praktika parodė, kad nuo 5 iki 3 metų sutrumpėjus senaties terminui, gyventojai ir įmonės laiku nesikreipė dėl permokos grąžinimo ir liko be teisėtai jiems priklausančių piniginių lėšų, o permokos buvo nurašytos, t. y. liko biudžete. Dažniausiai ginčai buvo inicijuoti, kai mokesčių mokėtojai paprašė grąžinti PVM permokas, iš kurių buvo dengiami „einamieji“ mokesčių mokėjimai.
„Prašymą pateikti susigrąžinti permokas galima ir už ilgesnį laikotarpį, tačiau tik esant Mokesčių administravimo įstatyme nustatytoms išimtims. Ilgesni 5 metų grąžinimo terminai taikomi permokoms, kurios susidaro dėl ilgalaikio turto PVM atskaitos arba dėl gyventojų pajamų mokesčio (išskyrus šio mokesčio apskaičiavimą nuo pajamų iš individualios veiklos) arba kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas. Ilgiausias – 10 metų grąžinimo senaties terminas taikomas PVM permokai (skirtumui), susidariusiai dėl nekilnojamojo turto PVM atskaitos.
Svarbu pažymėti, kad jeigu mokesčių mokėtojas iki prašymo pateikimo atlieka veiksmą, kuris rodo, kad jis žino apie permoką ir siekia ją susigrąžinti/įskaityti, permokos grąžinimo senaties terminas gali būti pratęstas. Mokestinių ginčų praktika atskleidė, kad tokiu veiksmu buvo laikomas patikslintos deklaracijos, kurioje deklaruota permoka, pateikimas“, – rašoma Mokestinių ginčų komisijos pranešime.
