Būsto paskolų atsikratę vilniečiai – jaučiasi lengviau.
„Manau, kad išlošė tie žmonės, kurie prieš kažkiek metų pasiėmė ir išsimokėjo paskolą, nes dabar, kalbant apie nekilnojamojo turto kainas, dar klausimas, ar labiau apsimokėtų įsigyti būstą Vilniuje, ar kažkur pajūryje“, – svarstė gatvėje kalbinta pašnekovė.
O vis dar įsiskolinę, tik ir laukia, kada dvigubai išaugusios įmokos bankams pagaliau mažės.
„Pirmai progai pasitaikius, nuplėšė nuo žmonių tiek, kiek tik gali“, – teigė vyras.
„Priprato, manau, žmonės jau. Vis vien dabar jau blogiau nebus, tik mažės“, – savo įžvalgomis dalijosi kitas.
Iki šiol Europos Centrinis Bankas vengęs net diskutuoti apie palūkanų normų mažinimą, pagaliau įvardijo konkretų terminą. Banko pirmininkė C. Lagarde teigė, kad palūkanų mažinimas prasidės vasarą.
„Pirmą kartą nuo dabartinių palūkanų didinimo ciklo, ECB pirmininkė atvirai pasakė, kad ECB jau svarsto mažinti palūkanas“, – teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Palūkanų mažinimas – ypač aktualus būsto paskolas turintiems lietuviams, nes palūkanų normos Lietuvoje yra didžiausios Europos Sąjungoje, po Latvijos ir Estijos.
„Ekonomika – suktas dalykas. Čia kaip žmonės nori – taip nebus. Per kovidą metė pinigų daug, dabar reikia juos pasiimti atgal ir tiek“, – teigė gatvėje kalbintas pašnekovas.
Tai – tik tikėtinas scenarijus
Pati banko pirmininkė pabrėžia, kad palūkanų kritimas vasarą, greičiausiai, birželį – tai tik tikėtinas scenarijus, esą tą garantuoti trukdo nauji konfliktai Raudonojoje jūroje, infliacija ir darbo užmokestis.
„Vienintelis likęs argumentas, kurį dabar naudoja Europos Centrinis Bankas, yra pats keisčiausias ir, praktiškai, nesusipratimas. Jie sako, kad nori įsitikinti, kad neaugs per sparčiai atlyginimai, nors realus darbo užmokestis šiuo metu euro zonoje yra 5 procentais mažesnis nei buvo prieš infliacijos šuolį“, – pastebėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
O štai infliacija Europoje gruodį – kiek didesnė nei lapkritį, bet ekonomistai bando įtikinti, kad problema – nebe kainos, o ekonomikai jau reikia žemesnių palūkanų.
„Išties, infliacijos spaudimas išsikvėpė, metinės infliacijos rodiklių rezultatai artėja prie normos ribų“, – teigė „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Europos Centrinio Banko palūkanų vizijos prasilenkė ir su finansų rinkomis. Šios pirmo mažinimo tikisi keliais mėnesiais anksčiau.
„Rinka dabar prognozuoja, kad yra maždaug 80 procentų tikimybė, kad ECB mažins palūkanas balandį“, – teigė A. Izgorodinas.
Gali būti, kad Europos bankininkai pradėjo žodžių žaidimus ir žmonėms ankstyvo palūkanų mažinimo nežada tikslingai.
„Centrinių bankų vadovai – paprastai, jie stengiasi suvaldyti rinkos dalyvių lūkesčius ir neskubėti patvirtinti arba kažkaip suteikti pagrindo tiems lūkesčiams įsivyrauti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Realaus palengvėjimo dar teks palaukti
Anot ekonomistų, turintiems būsto paskolų – dabar reikia ruoštis blogiausiam ir nusiteikti, kad palūkanų normos pirmąkart kris tik vasarą.
„Išlieka aukšta tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas padarys klaidą ir nesumažins palūkanų normų pavasarį. Čia yra didelė bėda, kad Europos Centrinis Bankas pamato, kad persistengė tik tada, kai persistengė“, – teigė N. Mačiulis.
Bet, net ir sumažinus palūkanas, žmonėms jos bus perskaičiuojamos tik po kelių mėnesių ar net pusmečio, tad realaus palengvėjimo lietuviai gali sulaukti tik rudenį.
„Jeigu 6 mėnesių euriboras dabar yra arti 4 procentų, šiek tiek mažesnis, tai šiandien ryto prognozės jau yra tokios, kad šių metų gruodį 6 mėnesių euriboras sieks apie 2,5 procento“, – teigė A. Izgorodinas.
Ką daro su palūkanomis – Europos Centrinis Bankas pasakys kitą savaitę.
Visą reportažą rasite LNK portale:
