Paskolas ima vangiau
Pasak Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktoriaus, pastebima, kad pastaraisiais metais, paaugus palūkanų normoms, naujų kredito sutarčių mažėja, tačiau paskolų mokėjimo vėlavimo augimas – nėra fiksuojamas.
„Žmonės jaučia tą palūkanų išaugimą ir, iš tikrųjų, lėčiau ima paskolas negu imdavo anksčiau, bet kol kas nematome, kad paaugusios palūkanų normos kažkaip veiktų paskolų vėlavimus. Iš tikrųjų, paskolų vėlavimų vis dar yra istoriškai labai mažai. Tiek mažai net neturėjome niekada ir, netgi, turime mažiau nei prieš metus, nepaisant palūkanų normų padidėjimo“, – teigė jis.
Anot J. Markevičiaus, palūkanų normų padidėjimas vidutiniškai žmonėms kainuoja 100 eurų papildomos paskolos įmokos per mėnesį, nes vidutinė likutinė paskola yra apie 50 tūkstančių eurų.
„Aišku, naujesnės paskolos, kur jau paimtos šiais laikais, kai nekilnojamojo turto kainos aukštesnės, jos yra didesnės, bet vidutinė paskolos vertė likutinė yra 50 tūkstančių ir likutinė paskolos įmoka tada per mėnesį yra 372 eurai, kaip mes skaičiuojame“, – teigė jis.
Išeičių – visada yra
Nors vėlavimų susimokėti mažai, tačiau – jų yra. Vis dėlto, nėra padėties be išeities, tad J. Markevičius paaiškino, kaip reikėtų elgtis, iškilus sunkumams.
„Vėlavimų, kaip minėjau yra labai nedaug, bet jų pasitaiko, turbūt, kiekvienais metais. Jeigu yra tų vėlavimų, tai yra įstatyme įtvirtinta galimybė žmogui turėti vadinamąsias 3-jų mėnesių kredito atostogas, kada galima sustabdyti paskolos įmokos mokėjimus ir pažiūrėti, galbūt situacija pasitaisys po 3-jų mėnesių, galbūt ne.
Jeigu situacija nepasitaiso, žmogus gali tartis su banku. Bankai tikrai nėra linkę spausti labai žmogaus, nes, iš principo, jie yra linkę atgauti tas lėšas, susitarti su žmogumi, paskirti jam restruktūrizavimo planą ir, vienaip ar kitaip, grąžinti žmogui tą įmokų mokėjimo kelią“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, nors tokių atvejų, kad žmogus netektų savo įkeisto turto, šiuo metu pastebėti netenka, jų būti gali.
„Galėtų nutikti situacija, kai žmogus praranda darbą ir net ir po kredito atostogų nepavyksta susitarti su banku, kad tie skolos mokėjimai grįš. Tada, turbūt, matytume situaciją, kada bankas bando išsiieškoti to turto iš žmogaus ir tas turtas būtų parduodamas, ir jo vertė kompensuoja paskolos dalis, bet Lietuvoje galioja atsakingo skolinimo nuostatai, iš tikrųjų, kur yra reikalavimas, kad, imant paskolą, žmogus turėtų nuosavą lėšų dalį, net 15 procentų.
Dažnai bankai reikalauja ir daugiau, tai, tikėtina, kad, pardavus tą nekilnojamą turtą, visa paskola būtų padengta ir dar kažkiek liktų žmogui, nes, kaip minėjau, tas reikalavimas kaip ir užtikrina, kad būsto vertė nenukristų žemiau negu yra paskolos suma“, – teigė J. Markevičius.
Pasak jo, neveiksnių paskolų lygis Lietuvoje šiuo metu siekia apie 0,6 procento.
„Tokio mažo jo beveik niekada nebuvo. Panašus buvo 2007-2008 metais, bet irgi kiek didesnis. Dabar matome, kad jis nusistovėjęs tikrai mažame lygyje“, – teigė pašnekovas.
Tarp bankų ir klientų kylantys konfliktai
Advokato Vincento Zabulio teigimu, nors, kilus sunkumams, kiekvieno banko ir kreditoriaus interesas yra susitarti su vartotoju, ir, kad byla neateitų iki teismo, vis dėlto, konflikto išvengti pavyksta ne visada.
„Nesusitaria, dažniausiai, dėl to, kad bankas nenusileidžia, yra ginčai dėl kredito sutarties sąlygų aiškinimo, pavyzdžiui, kai yra vienašališkai pakeičiama marža arba pakeičiamos sąlygos dėl refinansavimo. Pavyzdžiui, būna, kad bankas vienašališkai nustato sąlygas, kad ir refinansavimui yra tam tikros taisyklės, kurios nebuvo aptartos sutartyje. Tokiose bylose, jeigu mes pasižiūrėtume į teismų praktiką, yra ginami vartotojo interesai“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, apskritai, vartotojas Lietuvoje yra ginamas kone visada.
„Aš rekomenduočiau tiesiog naudotis savo teisėmis ir jas ginti“, – teigė V. Zabulis.
Advokatas taip pat paaiškino, kaip turėtų elgtis pats vartotojas.
„Aš išskirčiau keletą būdų. Pirmas – turėkite planą. Reiškiasi, jeigu jau matote, kad susiduriate su tokia situacija, turėkite planą, kaip veiksite. Jeigu dar mokate tą paskolą, tai, galbūt, vienas iš būdų yra refinansavimas, kur jūs visiškai kontroliuojate padėtį. Kitas būdas galėtų būti, ką įstatymas numato, tai tiesiog rašykite prašymą bankui ir bankas tikrai yra suinteresuotas su jumis kalbėtis. Žinokite, nei vienas kreditorius nenori, kad byla nueitų į ginčų sprendimą, o po to ir į teismą“, – teigė V. Zabulis.
Anot jo, pats geriausias būdas yra bendradarbiavimas.
„Jeigu, tarkime, yra nemokumo atvejis, pirmas dalykas, ką daryti – tai bendradarbiauti. Tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas turi bendradarbiauti“, – teigė advokatas.
Tiesa, atsitinka ir taip, kad bylos teismą pasiekia. Anot V. Zabulio, tokių bylų baigtis – labai įvairi.
„Kreditas yra įkeistas turtu. Tai yra labai jautrus klausimas. Tokios sutartys yra vartojimo sutartys, todėl teisėjas, bet kuris teisėjas, kuris žiūri tokią bylą, o Lietuvoje teisėjų yra daug, gal 700, aš sakyčiau, tiek ir požiūrių galėtų būti tokioje situacijoje, ir priklauso nuo situacijos, bet kiekvienas teisėjas, iš mūsų praktikos, gina vartotoją“, – teigė jis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
