aA
Pasauliui kovojant su koronavirusu, o bendrai pramonei patiriant didžiulius sukrėtimus, sausio mėnesį Lietuvos pramonės gamybos apimtys, palyginti su praėjusių metų sausiu, išaugo 6,5 proc., – laidoje „Delfi 11“ naujausius Lietuvos statistikos departamento duomenis, kalbėdamas apie koronaviruso pasekmes mūsų šalies ekonomikai, pristatė įmonės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, kai kuriuose sektoriuose gamyba augo net dviženkliais procentais, o tam įtakos galėjo turėti ir Lietuvoje surasta gaminių iš Kinijos alternatyva, fabrikams pristabdžius darbus.

„Delfi 11“ laidoje „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, įmonės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas ir pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjosi apie tai, kaip šiandien laikosi pasaulio ekonomika ir su kokiais sunkumais, o gal – ir laimėjimais, susiduria mūsų šalies pramonės įmonės.

Didėjo gamybos apimtys

A. Izgorodinas laidoje teigė, kad šiandien jau yra žinomi pirmieji konkretūs skaičiai, kurie rodo koronaviruso poveikį Lietuvos ekonomikai ir jos pramonei. Jis teigė įžvelgiantis tiek gerų, tiek blogų naujienų.

Duomenys apie koronaviruso poveikį
Duomenys apie koronaviruso poveikį
© DELFI

„Mūsų pramonė labai stipriai priklauso nuo Kinijos importo.

Gera naujiena, kad bendrai paėmus sausio mėnesį visa Lietuvos pramonės produkcija, palyginti su 2019 m. sausiu, išaugo 6,5 proc., ir tai yra tikrai stipru. Aišku, tai yra pirminiai skaičiai, bet jie rodo, kad kol kas, bent jau gamybos sektoriaus, jie nenužudė“, – sakė A. Izgorodinas.

Pašnekovas taip pat sakė, kad, kalbant apie blogas naujienas, yra tokių sektorių, kurie augimu džiaugtis negalėjo.

„Vienareikšmiškai tai yra elektronika, nes toje srityje gamyba nukrito apie 7 proc.

Galima konstatuoti, kad kai kuriuos sektorius virusas šiek tiek paveikė, nes yra sutrikęs importas iš Kinijos, galbūt įmonės negali gaminti, gal gavo mažiau užsakymų iš Europos partnerių, bet yra sektorių, kurių rezultatas labai stiprus, tai – mašinų įrenginiai, transporto priemonių gamyba: čia augimas praktiškai yra dviženklis“, – svarstė jis.

Kalbėdamas apie dviženklį kai kurių pramonės sektorių augimą jis tikino, kad tam įtakos galėjo turėti du aspektai.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Pirmasis, kad dalis Lietuvos įmonių istoriškai prieš Kinijos Naujuosius metus nuperka daugiau žaliavų ir kol kas dar gyvena iš tų senesnių atsargų.

Antras aspektas, kuris yra labai svarbus, tikėtina, jog Europos gamintojai, kurie dabar laikinai neturi importo iš Kinijos, surado partnerių Baltijos šalyse ir Lietuvoje, ir sustojus Kinijos gamybai kai kurie konkurentai Lietuvoje iš to labai stipriai laimėjo. Pavyzdys – transporto priemonių gamyba, jos augimas sausį yra beveik 17 proc., o tai labai stipru“, – sakė jis.

Paklaustas, ar, jo manymu, vasario ir kovo mėnesių duomenys ir pramonės gamybos apimtys išliks tokios pat pozityvios, jis atvirai teigė, kad, ko gero, minėtų mėnesių duomenys bus kiek prastesni.

Analitikas pastebėjo, kad siaučiant koronavirusui kai kurios įmonės, kurios teikia paslaugas, taip pat gali sulaukti didesnio pelno.

„Neseniai JAV buvo atlikta vartotojų ir gyventojų apklausa. Jų buvo klausta, jei koronavirusas išplistų JAV, ko jie labiausiai vengtų.

Buvo atsakoma, kad restoranų, prekybos tinklų, viešojo transporto ir kino teatrų. Kalbant apie teigiamą naujieną, dėl to teoriškai gali laimėti inovatyvūs verslai, tokie kaip elektroninė prekyba, maisto užsakymai į namus, filmų peržiūros online“, – sakė jis.

Yra įmonių, kurios jaučia neigiamų padarinių

Kaip šiandien gyvena Lietuvos pramonės įmonės, laidoje pasakojo ir pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevčius.

„Kalbant apie Lietuvą arba Europos pramonę, tai tie skaičiai neturėtų būti baisūs, jeigu mes nepanikuosime.

Europos Sąjunga į Kiniją eksportuoja apie 4 proc. produkcijos, o importuoja 14 proc. Tai reiškia, kad mes daugiau susiję su importu, ir dalis įmonių, galima prognozuoti, gali turėti tam tikrų sunkumų gauti komplektuojamų medžiagų.

Įmonės, kurios naudoja „Lean“ sistemą, turi atsargų iki mėnesio, kad neinvestuotų pinigų perdėtai, o truputį senesnės kartos įmonės turi atsargų 2–3 mėn. Šiandien sakyti, kad visos įmonės bus paveiktos, aš negalėčiau, bet manyčiau, kad už poros mėnesių mes pamatysime tikrą situaciją“, – komentavo jis ir pridūrė, kad, kalbant konkrečiai apie Lietuvą, didelės įmonės šiandien turi mažiau atsargų.

Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

„Lietuvos atveju, mūsų eksportas į Kiniją tesiekia tik 1 proc., o importas yra apie 4 proc., esame subtiekimo grandinėje.

Ilguoju periodu tai negali neatsiliepti, tai atsilieps per 2–3 mėn., ypač tiems, kurie vykdo kompleksinę vertikalios integracijos gamybą. Šiandien jau kokios 2–3 įmonės turi klausimų dėl to, nes turėjo subtiekimą iš Kinijos, kitu atveju, kalbant apie tuos, kurie turėjo tiesioginių sutarčių su Kinija, tai kinai sako, kad tai yra Force Majeure, o mes, tarkime, jei buvome tiekėjai vokiečiams, pas mus jau nėra Force Majeure, tai visa atsakomybė krenta mums“, – aiškino jis ir sakė, kad reali nuostolių situacija paaiškės per mėnesį.

„Kažkiek reikia laiko, nes įmonės dar turi atsargų“, – teigė V. Janulevičius.

Laimi tekstilės, metalo apdirbimo ir saulės energetikos įmonės

Paklaustas, ar yra įmonių, kurios išlošia iš koronaviruso, kaip ir buvo aiškinta A. Izgorodino bei kaip parodė Lietuvos statistikos departamento duomenys, pramonininkų atstovas tai patvirtino.

„Tos įmonės dabar yra prisikrovusios darbų. Negalima sakyti, kad jos pelnosi iš koronaviruso, tačiau jų produkcija – kaip kiniškų prekių alternatyva, tik gal kokybiškesnė, brangesnė, ir žmonės renkasi tai“, – komentavo jis.

Šiandien didesniais užsakymais, kaip tikino, gali džiaugtis įmonės iš keleto sektorių. Vieni tokių – tekstilės produkcijos gamintojai, mat jiems užsakymai augo dvigubai ar trigubai.

„Žinau keletą įmonių, kurios užsiima metalo apdirbimu, jos importuodavo iš Kinijos tam tikras dalis, taip pat ir laivų pramonei Klaipėdos uoste. Ir netgi yra metalo pramonė, kuri susijusi su dideliais vokiečių koncernais, traukinių gamyba.

Šiandien kai kurios įmonės gavo daugiau apkrovos čia, Lietuvoje, nes Kinijos tiekimas sustojo bemaž 2 mėn. Vokiečių tiekėjai renkasi dalį lietuviškų įmonių, nors jos yra šiek tiek brangesnės, palyginti su kinų gamyba“, – sakė V. Janulevičius bei aiškino, kad tokia pati situacija yra kalbant apie užsakymus saulės energetikos sektoriuje.

„Dabar esame „išparduoti“ iki metų galo, nes truputį sutriko Kinijos gamintojų tiekimas, o Vakarų Europoje prekių nėra, jau viskas išparduota iš sandėlių“, – kalbėdamas apie savo valdomas įmones pridūrė jis.

Jo teigimu, šiandien kai kurios įmonės dėlioja ir rizikos veiksmų planus, kuriuose numatyta, kaip reikėtų elgtis, jei situacija dėl koronaviruso šalyje staiga pablogėtų.

„Dėliojami planai, kaip tada įvesti arba apriboti skaičių, žinoma, įmonė nuo įmonės skiriasi, bet prognozuojama, kad 20 proc. žmonių gali vieną dieną neateiti į darbą, tada turime dėlioti planą B, sukurti papildomas pamainas arba trumpinti pamainas ir didinti apimtį bei skaičiuoti, kaip tai mus paveiks finansiškai, dėl to labai svarbu turėti finansinę pagalvę“, – sakė jis.

Norėtų valstybės paramos

Praėjusią savaitę Paryžius paskelbė apie priemonių paketą, skirtą padėti epidemijos paveiktoms prancūzų bendrovėms, o netrukus apie tai buvo imta kalbėti ir mūsų valdininkų. Štai premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sakė tokios idėjos taip pat neatmetantis.

Jeigu valdžia tokią idėją patvirtintų, V. Janulevičius teigė, kad ją vertintų pozityviai.

„Daug geriau yra tam pasiruošti ir turėti, bet nepasinaudoti, negu ruoštis tada, kada turime problemą, nes tuomet tų pinigų nebus ir, jeigu Vyriausybės ir valstybės, kalbėdamos su komerciniais bankais, su centriniu banku, išleistų galimą fondą arba paramą, kuri būtų realizuota tuo atveju, jei virusas paveiktų tas įmones, tai visada išankstinis pasiruošimas yra geriau, negu bėgioti tuo metu, kai jau atsitinka nelaimė“, – komentavo jis.

Tiesa, paklaustas apie tokių ir panašių kompensacijų poreikį šiandien, pramonininkų atstovas abejojo.

„Šiandien kol kas dar nelabai, arba dalis įmonių, tie, kurie, kaip minėjau, turi komponentų, nenoriu minėti įmonių, bet tikrai yra Lietuvoje trejetas stambių, kurios turi poveikį“, – sakė jis.

Kaip tikino, įmonių pavadinimų įvardyti jis negalintis, tačiau viena jų yra Vakarų Lietuvoje, kita – šiaurinėje dalyje, dar kita – Vilniuje.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Joms jau reikėtų tą paketą formuoti, nes ilgai neištemps, o jose, mano paskaičiavimais, dirba apie 1,5 tūkst. darbuotojų“, – sakė jis.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė pritariantis tokiai idėjai remti verslą.

„Pasiruošti visada yra protingas sprendimas, žinoma, neperlenkiant lazdos, ypač su papildomomis skatinimo priemonėmis, kurios galbūt nėra visiškai būtinos, juo labiau skatinant vartojimą ar NT rinką“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.2667

Paramą iš valstybės gali gauti ne tik verslininkai: ką reikia žinoti ir kur kreiptis (117)

Didžiuliai pinigai metami gelbėti verslą, atidedamos įmokos turintiems paskolas, tačiau kas...

Po pateikimo Seimas pritarė galimybei valdžiai reguliuoti būtinųjų produktų kainas (153)

Antradienį Seimas ėmėsi spręsti, ar leisti Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti...

Koronavirusas kirto ir orlaivius prižiūrinčiai įmonei: darbuotojams atlyginimus mažina perpus (117)

Už „ Ryanair “ orlaivių techninį aptarnavimą Kaune atsakingos įmonės darbuotojai šiandien...

Ekonomistai apie tai, kiek laiko karantino šalis gali atlaikyti: kokia bus krizės kaina didžiausias išbandymas nuo Didžiosios depresijos laikų (362)

Nors kiekvieną karantino savaitę šalies ekonomika smunka po 0,5 proc. punkto, Lietuva krizės...

Vasiliauskas – apie galimą 11,4 proc. ekonomikos smukimą: bankai turėtų atlaikyti (70)

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas...

Top naujienos

Tomas Janeliūnas: ką jūs veikėte Seime vakar, yra išties niekšinga (64)

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Tomas...

Į Lietuvą staigiai plūstelės šiluma: termometrų stulpeliai gali šokti ir virš 15 laipsnių (44)

Artimiausiomis dienomis temperatūra neturėtų kilti aukščiau dešimties laipsnių, numatomos...

Karbauskis – apie medikų algas: nekalbėsiu su opozicija, kalbės premjeras (384)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako nesistebįs antradienio vakaro įvykiais Seimo...

Kas iš tiesų vyksta Baltarusijoje? Mus tiesiog įspėjo: nebandykite juokauti žmonėms nerimą kelia daugybė plaučių uždegimo atvejų (240)

Vitebske gyvenantiems sutuoktiniams Daškevičiams tuo pat metu diagnozuotas plaučių uždegimas....

Linas Kojala. Kai nėra ko klausti, kaip savaitgalis praėjo

Daugybė žmonių pradeda pamiršti, kuri šiandien savaitės diena; lyg tai turėtų didelės...

Svarbi žinia vairuotojams: nuo balandžio keliuose įsigalioja keli pakeitimai (43)

Balandžio 1 -oji vairuotojams – svarbi data, kadangi nuo šios dienos keliuose įsigalioja...

Matulas sulaukė skambučio iš Kauno medikų: vienkartines kaukes naudoja po tris paras papildyta 11:20 val. (305)

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių...

Painiava dėl koronaviruso plitimo: kada ir kur iš tikrųjų reikia saugotis (35)

Koronavirusas neperduodamas ir neplinta per orą. Tokią išvadą, neva remdamasi Pasaulio...

Nausėda pažėrė kritikos Seimui: man visiškai neįdomu, kas yra kaltas, – kalti visi papildyta (969)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Savarankiškai dirbantiems žmonėms žada 2 metams atidėti PSD įmokų mokėjimą (26)

Siekdama, kad dėl karantino pasekmių savarankiškai dirbantys žmonėms patirtų kuo mažiau...

|Maža didelių žinių kaina