Lietuviai prisigalvoja įvairiausių būdų, kaip nusikalsti, kad tik nereikėtų mokėti už prekes ar mokėti visą kainą. Tačiau ne visi vagys bando išsinešti itin vertingas prekes, dalis sukčiautojų prisigalvoja keisčiausių būdų, kaip sąžiningai neatsistoti į eilę prie kasų.
Prekybos tinklams vagiančių klientų keliami nuostoliai – didelis galvos skausmas. Visi jie samdo apsaugos darbuotojus, įdiegia prieš vagystes orientuotas sistemas, tačiau eliminuoti šio nemažus nuostolius nešančio maro kol kas nepavyksta. Bet ir ne visi taupumo būdai tikriausiai galėtų būti laikomi vagyste: ar nuskabius nuo šakelių pomidorus ir palikus šakeles lentynoje, jau nusikalsti?
Gyventojų pasiteiravus, kokius apgavysčių ar vagysčių atvejus jie pastebi besilankydami parduotuvėse, galima prieiti išvadą, kad dalis lietuvių gali padaryti viską, kad tik nusuktų vieną kitą eurą ar net euro centą.
Vilnietis Paulius pasakoja vaisių daržovių skyriuose pastebintis, kad kai kurie pirkėjai nuskabo vaisius ar daržoves, pavyzdžiui, vynuoges ar pomidorus, nuo šakelių ir jas palieka bendroje lentynoje.
„Dar su kuo susiduriu, kad, kai būna sveriami riešutų-razinų mišiniai, tai kai kurie išsirenka riešutus ir juose palieka beveik vien razinas“, – savo pastebėjimais dalijasi sostinės gyventojas.
Tuo metu Akvilė teigė ne kartą girdėjusi, kaip savitarnos kasose kai kurie klientai sverdami pasirenka pigesnės prekės kodą: pavyzdžiui, vietoj brangių saldainių įmuša paprastus ledinukus arba vietoj pistacijų – žemės riešutus. Be to, į maišelį kai kurie bando prisikrauti įvairių rūšių obuolių, o sumoka už pačius pigiausius.
Taip pat sostinėje gyvenanti Eglė pasakojo pati mačiusi, kai žmonės pirkdami dėžutes, kibirus ar kitas didesnes taras, į juos įmeta kokių nesunkių daiktų.
„Pavyzdžiui, viena moteriškė pirko plastikinę dėžutę, o į jos vidų įdėjo minkštą žaislą. Bet kai tai mačiau, kasininkė pastebėjo, nes viską atidžiai patikrino. Tą moteriškę pardavėja pabarė, sako – jūs manote esate protingesnė už kitus, tačiau apsaugos neiškvietė. Moteris turėjo už viską susimokėti, - prisiminė vilnietė. - Ir kai perku kokius alkoholinius butelius dėžėse visada matau, kad kasininkės jas kruopščiai patikrina. Kažkada užklausiau, tai sakė, kad žmonės dažnai sukeičia butelius, todėl joms liepta atidžiai tikrinti“.
Edita prisipažinusi pastebėjusi, kad drabužių parduotuvėse, kur prekės ne su brūkšniniais kodais, vagys perklijuoja kainas – vietoj didesnės randa mažesnę. Dėl galimai tokio atvejo mergina ir pati vos nenukentėjo.
„Prieš keletą metų man kartą aiškintis dėl to teko: ant suknelės pamačiau vieną kainą, ji man tiko, tačiau pardavėja pasakė, kad čia aš ją neva apgauti bandau, nes po ta kaina buvo užrašyta kita - daug didesnė, kurios visai nepastebėjau. Nežinau, kas ten buvo nutikę, bet pirma kilusi mintis buvo ta, kad prieš mane šitas drabužis buvo patekęs į parduotuvių sukčių rankas“, – įtaria Edita.
O štai Kęstutis pasakoja pastebėjęs visiškai absurdiškus pirkėjų „įpročius“: nulaužia nuo bananų galus, ar į kiaušinių dėžutę susideda jiems gražiausiai atrodančius kiaušinius.
Atviravo, kaip elgėsi Anglijoje
Dar įdomesni Didžiojoje Britanijoje studijavusio Algio prisiminimai.
„Užsienyje prekybos centre pirkdavome brangesnes daržoves, kurias reikėdavo pačiam pasisverti, ir sverdavome kaip pigesnes. Pavyzdžiui, perki paprikas ir sveri kaip bulves. Tarp studentų iš Rytų šalių – tai buvo taip masiškai daroma, kad pardavėjai tai matydavo, bet jau nieko nesakydavo“, – pasakojo jis.
Algis pasakojo, kad vienas niekada taip nesielgdavo, bet kai studentai eidavo į parduotuvę kartu, o aplink ir visi taip elgdavosi, teko ir jam nusižengti.
„Tuomet tai atrodė vos ne pokštas, – atviravo pašnekovas. – Tiesa, nepaminėjau dar etikečių perklijavimo nuo prekės ant prekės, jei buvo įmanoma tai padaryti“.