Pernai gruodžio mėnesį, besiruošdamas euro įvedimui Saulius kartu su savo devyniasdešimtmečiu tėčiu nuvyko į sostinės, Naugarduko g., esantį SEB banką.
Čia senolis išsikeitė pinigų sumą į eurus už beveik 6 tūkst. Lt (daugiau nei 1,7 tūkst. eurų). Kaip pasakojo Saulius, dalis pinigų buvo atiduoti 500 eurų banknotais.
„Kad vėliau gali kilti problemų, niekas neįspėjo, – pridėjo Saulius. – Banko darbuotoja tik paklausė, kokiomis kupiūromis norėtų tėtis gauti pinigus, o jis atsakė – stambiomis. Tai suprantama, nes senukams laikyti „po pagalve“ lengviau stambias kupiūras“.
Pasak vyro, mirus tėčiui ir skubiai organizuojant laidotuves staiga prireikė senolio sukauptų santaupų. Paėmęs jau minėtus pinigus Saulius vėl nuvyko į tą patį SEB banką, kad jam būtų pasmulkinti turimi 500 eurų banknotai.
„Man pasakė, kad jie nepriima ir nekeičia. Tačiau, kai dar prieš naujus metus dalyvavau pinigų keitime, niekas apie tai nepranešė, – tvirtino pašnekovas. – Manau, čia banko verslas seniai apgalvotas. Kiek tokių senukų yra, kurie gavo tokias kupiūras“.
Pasak vyro, banko darbuotojas nurodė, kad pinigus galima įnešti į bankomatą, į savo turimą banke sąskaitą, o tuomet juos iš naujo išsigryninti mažesniais banknotais.
„Kadangi esu šio banko klientas, taip ir padariau“, – kalbėjo Saulius.
Vėliau vyras teigė nustebęs, kai savo banko sąskaitos išraše pamatė, kad už pinigų išgryninimą jam buvo nuskaičiuoti mokesčiai – iš viso apie 5 eurus.
„Ir čia atsiranda kita problema – mano sąskaitoje atsirado didelė nedeklaruotų pajamų suma. Ir dabar galiu turėti bėdų su mokesčių inspekcija dėl pajamų“, – savo nerimu dalijosi vyras.
Siūlo nepamiršti parduotuvių kasų
SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė teigė, kad dėl nedidelio poreikio bankas klientų aptarnavimo padaliniuose grynųjų pinigų smulkinimo ar stambinimo paslaugos neteikia, tačiau klientai, keitę grynuosius pinigus iš litų į eurus, galėjo gauti pinigus tokio nominalo kupiūromis, kokių pageidavo.
„Nemokamai pasiimti grynųjų pinigų klientai gali parduotuvių, pažymėtų specialiu ženklu, kasose. Tokių vietų iš viso Lietuvoje yra 4,5 tūkst. Per mėnesį iš kasų prekybos vietose nemokamai paimama grynųjų pinigų suma SEB banko klientams yra neribojama ir neįskaičiuojama į mokėjimo kortelės išgryninimo bankomate limitą“, – aiškino banko atstovė.
Didžiojoje dalyje kasų, norint išsiimti nemokamai grynųjų, reikia apsipirkti už ne mažiau nei 5 eurus, o nemokamai galima išsiimti iki 100 eurų. Mažiausia išmokama suma – 5 eurai.
Išsiimant grynuosius bankomatuose šio banko klientams galioja 500 eurų per mėnesį nemokamas išsigryninimas. Paslaugų planų naudotojams nemokamas limitas – 800 eurų per mėnesį.
„Per mėnesį pasiėmus didesnę pinigų sumą taikomas 0,4 proc. mokestis, skaičiuojamas nuo limito perviršio sumos“, – priminė I. Kulvinskaitė.
Lietuvos bankas taip pat teigė pinigų smulkinimo ar stambinimo paslaugų neteikiantis.
Siūlo kreiptis į notarą
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorės Rasos Virvilienės teigimu, Sauliaus laidotuvėms panaudoti pinigai laikomi paveldėti.
„Paveldėjimo teisės santykiai reglamentuojami Civiliniame kodekse. Pagal jo nuostatas, palikimą sudarantis turtas yra įvardijamas sudarant paveldėto turto apyrašą (dėl jo sudarymo kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą) arba notaro išduotame paveldėjimo teisės liudijime“, – pasakojo ji.
R. Virvelienės teigimu, norėdamas įteisinti laidotuvėms panaudotus tėčio pinigus, jis turėtų pasikonsultuoti su notaru, tvarkančiu paveldėjimo bylą, arba kreiptis į turto palikėjo paskutinės gyvenamosios vietos notarą, jeigu dėl paveldėto turto į notarą dar nebuvo kreiptasi.
Specialistė priminė, kad iš tėvų (įtėvių), vaikų, įvaikių, senelių, vaikaičių, brolių, seserų, rūpintojų (rūpintinių), globėjų (globotinių) paveldimas turtas yra neapmokestinamas paveldimo turto mokesčiu, tačiau mokesčių tikslais pajamų gavimo šaltiniai pagrindžiami juridinę galią turinčiais dokumentais.
