Kas pernai uždirbo daugiausiai?
Kas praėjusiais metais, kai visų Lietuvos darbuotojų atlyginimai augo vidutiniškai dešimtadaliu, uždirbo daugiausiai – spėliojo patys gatvėje kalbinti gyventojai.
„Man atrodo, kad visi po truputį daugiau uždirbo, tiesiog gal vieni daugiau šneka, kiti taip nesigiria pinigais“, – svarstė viena jų.
„Galvoju, turbūt teisininkai“, – teigė kita.
„Gal kokie nors sunkvežimių vairuotojai?“, – kėlė klausimą vyras.
Buvo ir manančių, kad daugiausiai uždirbo gydytojai ar bankų vadovai, tačiau kai kurie dalijosi vienareikšmiškais ir užtikrintais spėjimais.
„Politikai daugiausiai. Spėju, kad kokius 10 tūkstančių“, – teigė moteris.
„Žinote, jeigu netingėtų dabar buhalteriai, tai jie labai daug uždirbtų“, – teigė kita pašnekovė.
Tiesa tokia, kad didžiausia alga praėjusiais metais galėjo pasigirti informacinių technologijų, teisės, finansų srities vykdomieji arba regionų vadovai.
„Jų atlyginimai aukščiausi ir per metus dar pakilo“, – teigė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Jų algos pernai didėjo maždaug 300 eurų, o mėnesinis atlyginimas siekė beveik 3000 eurų į rankas. Tiesa, tai – tik vidurkis.
„Yra ir 7 tūkstančiai, ir 9 tūkstančiai, ir 10 tūkstančių. Tokie yra siūlomi atlyginimai, bet neretai vadovams būna dar tas atlyginimo metinis priedas, priklausantis nuo įmonės rezultatų“, – teigė R. Karavaitienė.
Nuo aukščiausio lygio vadovų nedaug atsilieka ir informacinių technologijų architektų, programuotojų atlyginimai, vidutiniškai iki 2 tūkstančių per mėnesį į rankas gauna ryšių ir informacinių technologijų specialistai. Jų atlyginimas pernai kilo sparčiausiai – net 15 procentų.
Panašiai uždirba ir advokatai, teisininkai, bankų finansų analitikai, klinikinių tyrimų specialistai. Vidutiniškai apie 1,5 tūkstančio į rankas uždirba finansų kontrolieriai, verslo analitikai, energetikos inžinieriai.
„Iš to dešimtuko per metus septyniose srityse atlyginimai augo 10 arba daugiau procentų. Tikrai matosi, kad tos sritys yra ir paklausios, ir susiduria su trūkumu darbuotojų“, – teigė R. Karavaitienė.
Gyventojų perkamoji galia turėtų atsitiesti
Panašiu tempu pernai atlyginimai augo ir mažiausiai uždirbantiems, tarp kurių – ir nekvalifikuoti darbuotojai.
„Tekstilės pramonė jau kurį laiką yra tų mažiausiai uždirbančių srityje, klientų aptarnavimas, paslaugos, turizmas, viešbučių administravimas – šiose srityse atlyginimai yra vieni mažiausių“, – teigė „CV Online“ atstovė.
Tiesa, gabalą padidėjusios algos pernai „suvalgė“ infliacija, tad šiemet, nors atlyginimai ir augs lėčiau – vidutiniškai 7 procentais – kišenės jau turėtų būti sunkesnės.
„Infliacijai grįžus į normalias vėžias, po dviejų, itin netipinių metų, perkamoji galia po truputėlį atsities“, – teigė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Atlyginimus kelti šiemet vers dešimtadaliu didesnė minimali alga, tačiau daliai pramonininkų teks pasukti galvas, iš kur sukrapštyti papildomai pinigų, mat ypač sunku bus tiems, kurie priklausomi nuo eksporto rinkų.
„Tai yra ir medienos, ir baldų pramonės, kurios pernai metais krito labiausiai. Ta pati tekstilės pramonė visada jaučia įtampą“, – teigė ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė.
„Mes visada žiūrime, kiek mes laiko išliksime konkurencingi, su kitomis šalimis lyginant, su savo savikaina“, – teigė ji.
Maža tikimybė, kad reikšmingai atlyginimai keisis statybų sektoriuje. Sunkiau bus ir tiems, kur didžioji dalis dirba už minimalų atlyginimą – pavyzdžiui, kavinėms ir restoranams. Be to, jiems nebetaikomos jokios PVM lengvatos, verslus smaugia aukštos paskolų palūkanos.
„Daugelis gauna arba MMA, arba arti MMA šiame sektoriuje, tai tų, kurių alga buvo arti – jiems dar gali iškilti klausimų, kaip toliau tęsti savo kainodarą“, – kalbėjo A. G. Maldutytė.
„Pernai metais gyventojų vartojimas netgi susitraukė, taigi yra tas spaudimas iš abiejų pusių – ir dėl kaštų didinimo, ir dėl vangesnės paklausos“, – pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
Atlyginimų atotrūkis regionuose
Mažiausiai, tai yra iki 5 procentų, alga pernai kilstelėta darbuotojams draudimo, klientų aptarnavimo ir viešojo administravimo įmonėse. Didžiausi atlyginimai vis dar išlieka Vilniuje, o skirtumai – įspūdingi. Kai kuriuose regionuose gyventojai uždirba net perpus mažiau nei vilniečiai.
„Nuo Vilniaus maždaug apie 20 procentų atsilieka Kaunas, apie 30 procentų Klaipėdos regionas, o didžiausias toks atotrūkis nuo Vilniaus yra Utenos regione – tai 50 procentų atotrūkis“, – teigė R. Karavaitienė.
Labiausiai pernai atlyginimai augo Marijampolės, Tauragės ir Šiaulių apskrityse.
Visą reportažą rasite LNK portale:
