aA
Gruodis bus mėnuo, kai trečdalis įmonių ketina peržiūrėti veiklą ir atlyginimus – daliai darbuotojų tai reikš mažesnes premijas ar atlygio peržiūrą. Mažiausiai nerimauti turėtų didžiausių darbdavių, valstybinio sektoriaus darbuotojai, o štai paslaugų sektoriuje nuotaikos ne tokios šviesios – kai kam nėra už ką ir algų mokėti.
Pandemija išsunkė darbdavių biudžetą: kalėdines premijas dalis darbuotojų gali pamiršti
© Vida Press

Apskritai Lietuvos verslas dar tvyro nežinomybėje, ir gruodį trečdalis darbdavių planuoja peržiūrėti veiklą ir atlyginimus, rodo „Korn Ferry“ rugsėjį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 159 organizacijos.

Kas dešimtas darbdavys jau sumažino ir bazinius atlyginimus, o 7 procentai įmonių – kintamuosius priedus, rodo dar viena apklausa, kurią atliko „Baltic Salary Survey“.

Tryliktas atlyginimas metų pabaigoje nebėra itin populiari skatinimo priemonė, dažniau darbuotojų rezultatai apžvelgiami pavasarį. Tačiau tokių čekių gali tikėtis medikai – jiems ši pandemija bent finansiškai buvo naudinga.

O paslaugų sektoriaus, pvz., viešbučių, restoranų, renginių, taip pat finansų ir pardavimų darbuotojams artėjančios Kalėdos bus kuklesnės nei pernai.

„Delfi“ paklausė 6 didžiausių šalies darbdavių, kokių premijų šiemet gali tikėtis darbuotojai.

Maximoje“ šiemet priedai išaugę dėl sudėtingos situacijos, ir jie mokami kas mėnesį, tikina įmonės atstovai.

„Lietuvos geležinkeliai“ savo veiklą vertins pasibaigus metams, premijos darbuotojams mokamos pavasarį, o jas nulems ir ekonominė situacija, krovinių kiekis, kuris bent jau kol kas mažėjimo signalų nerodė.

Didžiosios klinikos Vilniuje ir Kaune taip pat yra didieji darbdaviai – šiemet medikai bent jau dėl atlyginimų negali skųstis. „Danske Bank“ paslaugų centre dirbantys darbuotojai savo premijas sužinos pavasarį, jos gali būti paveiktos rezultatų.

Žlugo tikslai – nebus ir premijos

Nors įvairiais vertinimais bendras atlyginimų katilas šiemet atrodo didesnis apie 4 procentus, vidurkiuose pasislepia tiek sėkmės, tiek ir liūdnos istorijos.

„Ne visoms įmonėms poveikis buvo tik neigiamas. 34 proc. įmonių jautė tiek teigiamų, tiek neigiamų padarinių, 5 proc. – jautė teigiamą poveikį viso karantino metu, joms pavyko susirasti daugiau reikiamų darbuotojų. Nepaisant pakankamai prastos situacijos, 60 proc. visgi išsivertė be etatų mažinimo. 17 proc. įmonių darbuotojų skaičių didino, o štai 17 proc. – deja, darbuotojus atleidinėjo, ir ta dalis, kiek darbuotojų atleido, buvo labai įvairi, nuo 6 procentų darbuotojų iki 80 procentų darbuotojų kai kurios įmonės atleido“, – situaciją apžvelgia „Baltic Salary Survey“ konsultantas Povilas Blusius.

Povilas Blusius
Povilas Blusius
© Organizatorių nuotr.

Anot jo, priedai prie algų buvo paveikti gana stipriai.

„Nebūtinai patys priedai yra sumažinami de facto – jie gali tiesiog sumažėti dėl prastesnių individualių ar įmonės rezultatų. Tos įmonės, kurios atsakė, kad mažino kintamuosius priedus, jų buvo 7 procentai, atsakė, kad vidutiniškai priedus sumažino 75 procentais. Tai reiškia, kad dalies įmonių darbuotojų gavo nulį“, – paaiškina P. Blusius.

Vidutiniškai priedai darbuotojui sudaro 8,3 proc. jo metinio uždarbio, ir tarsi atstotų tryliktąjį atlyginimą – tik organizacijos priedus moka už įgyvendintus tikslus, ir nebūtinai gruodį, skaičiuoja konsultacijų įmonės „Korn Ferry“ vyr. konsultantė Ieva Petkevičė.

„Yra dalis įmonių, kurios įšaldė priedų mokėjimą neribotam laikotarpiui. Yra įmonių, kurios mokėjimus išskaidė į mažesnes sumas – atliks mokėjimus per kelis kartus, nors paprastai buvo daromas vienas mokėjimas. Nemaža dalis įmonių savo veiklos vertinimą atlikdavo būtent pavasarį, tačiau šiemet tai buvo pats pandemijos pikas. Todėl nemaža dalis organizacijų vertinimą perkėlė į lapkritį – gruodį“, – sako I. Petkevičė ir patvirtino, kad darbuotojams nuo to priklausys ir priedai.

Ji apžvelgia tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad iki šiol įmonėse apie 84 proc darbuotojų turėjo galimybę gauti priedus ir premijas, tačiau tik 66,5 proc. juos gavo.

„Kalbant apie jų dydį, kas kiek stebina, tačiau ir džiugina, jog įmonės, ypač vadovams, šiemet išmokėjo netgi didesnius priedus, nei iš pradžių buvo planuota. Analizuojant bendrai rinką matome, jog priedai buvo mokami labai įvairaus dydžio: pusė darbuotojų, gavusių priedus, gavo iki vieno atlyginimo dydžio, 27 proc. darbuotojų gavo nuo 1–4 atlyginimų dydžio priedus, o didesnį nei 4 atlyginimų dydžio priedą gavo 5 proc darbuotojų“, – sako I. Petkevičė.

Kam situacija prasčiausia

P. Blusius atsidūsta, kad turizmo, renginių sektoriuose šiuo metu kai kuriais atvejais įmonės neturi iš ko netgi bazinio atlyginimo išmokėti, todėl nėra ką kalbėti ir apie priedus.

„Pagrinde paslaugų sektorius, į kurį patenka viešbučiai, aptarnaujančios įmonės, ar tai valymo paslaugų, automobilių remonto, patalpų remonto įmonės, šiuose sektoriuje netgi atlyginimai mažėjo, mūsų skaičiavimais, ir priedai daug dažniau neišmokami. Tai savaime suprantama, jei įmonė neturi tiek daug pardavimų projektų kaip ankstesniais metais“, – apžvelgia P. Blusius.

Pandemija išsunkė darbdavių biudžetą: kalėdines premijas dalis darbuotojų gali pamiršti
© Martynas Jaugelavičius

I. Petkevičė išskiria pardavimų srityje dirbančius darbuotojus.

„Kaip matome ir iš veiklos vertinimų korekcijų, pardavimų darbuotojams yra mažinami tikslai, kad iš viso būtų galima tuos priedus išmokėti, arba mažinama tikslų pasiekimo riba. Didžiausią įtaką turėtų pajusti pardavimų pareigybės“, – vertina I. Petkevičė.

Ji papildo, kad ir bankininkystės sektoriuje, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse labai daug neaiškumo ir neužtikrintumo.

„Tai du sektoriai, kuriuose yra daugiausia neaiškumo ir neužtikrintumo, kurie dar tikrai nežino, kokia metų pabaigoje bus galutinė įtaka metiniams rezultatams. Vėlgi gali būti, kad šie du sektoriai bus tie, kurie arba neišmokės priedų, bet gali ir išmokėti kaip visada“, – sako I. Petkevičė.

Medikams turtingi metai

Šiuo metu didžiausia darbdavė Lietuvoje pagal sumokėtas įmokas už darbuotojus – Kauno klinikos, turinti 7242 darbuotojus. Pagal darbuotojų skaičių – „Maxima“, kurioje dirba 13,3 tūkstančio darbuotojų. Abu darbdaviai teigia, kad čia darbuotojams nėra kuo skųstis, na o medikų dar laukia Kalėdinės premijos.

„Kauno klinikos darbuotojams kiekvieną mėnesį moka skatinimo išmokas. Šių išmokų tikslas – kurti motyvacinę sistemą darbuotojams, paskatinti juos už sunkų ir atsidavusį darbą, pasiektus rezultatus. Nepaisant pandemijos keliamų iššūkių, šiais metais priedai Kauno klinikų darbuotojams nesikeitė. Nors pandemijos metu prognozuoti ateities perspektyvas yra sunku, tikimės, kad gale metų, kaip ir kasmet, pavyks išmokėti vienkartines pinigines išmokas darbuotojams. Jos, priklausomai nuo metinių finansinių rodiklių, būna apie 30-40 proc.“, – teigia klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Pandemija išsunkė darbdavių biudžetą: kalėdines premijas dalis darbuotojų gali pamiršti
© DELFI / Josvydas Elinskas

Panašiai ir Santaros klinikose Vilniuje, kur dirba 6,2 tūkst. darbuotojų.

„Jau turbūt trejus metus mes mokame apie 40-50 proc. kalėdinius priedus gruodžio pabaigoje prie standartinio darbo užmokesčio. Visi gauna vienodo dydžio priedus. Tačiau šie metai kitokie nuo pat karantino paskelbimo dienos kovo mėn. Valstybė reglamentavo, kokius priedus turime mokėti medikams papildomai, jie yra kompensuojami“, – paaiškina Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Anot jos, su COVID-19 pacientais dirbusiems medikams per karantiną buvo mokami valstybės kompensuojami 60-100 proc. priedai, vėliau priedai sumažėjo iki 20-30 proc. per mėnesį ir juos įstaiga moka savais ištekliais.

„Tiksliai dėl kalėdinių priedų mes galėtume žinoti įvertinę savo galimybes, pasižiūrėję, kiek paslaugų suteikėme, kiek užsidirbome, kiek mums ligonių kasos sumokės, maždaug antroje lapkričio pusėje turėtume tikslius duomenis. Tikėkimės, kad galėsime skirti lėšų būtent premijų ir priedų mokėjimui, ir šie metai nebus kitokie“, – teigė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Ji patikina, kad jokie medikai šiemet finansiškai nenukentėjo – net ir tie, kurie su COVID-19 apskritai nedirbo, gauna įprastus darbo užmokesčius, nei vienas darbuotojas prastovose neatsidūrė.

Pandemija išsunkė darbdavių biudžetą: kalėdines premijas dalis darbuotojų gali pamiršti
© Organizacijos nuotr.

„Maxima: mokami papildomi priedai kas mėnesį

„Maximos“ komunikacijas ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina, kad skatinamieji priedai „Maximos“ darbuotojams, priklausomai nuo jų pasiektų rezultatų, yra mokami kiekvieną mėnesį. Atskirų kalėdinių premijų čia nebūna.

„Šių metų pirmąjį pusmetį „Maxima“ darbuotojams išmokėta 5,7 mln. eurų skatinamųjų premijų, tai net 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Karantino laikotarpiu be įprastų priedų papildomai išmokėjome 1,5 mln. eurų skatinamųjų premijų. Padidinti priedai karantino laikotarpiu – 3 mėnesius iš eilės – buvo išmokomi beveik 10 tūkst. įvairių „Maximos“ grandžių darbuotojams: prekybos, logistikos, maisto gamybos, apsaugos ir komercijos. Daugiausiai buvo premijuojami parduotuvių darbuotojai“, – sako E. Dapkienė.

Pandemija išsunkė darbdavių biudžetą: kalėdines premijas dalis darbuotojų gali pamiršti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ji paaiškina, kad darbuotojo papildomas uždarbis priklauso nuo komandinių ir asmeninių tikslų

„Parduotuvei pasiekus jai keliamus tikslus, priedus gauna visa jos komanda – pradedant kasininkais, pardavėjais, salės darbuotojais, krovėjais ir baigiant parduotuvės vadovais. Lygiagrečiai darbuotojas gali būti įvertintas ir už savo individualias pastangas bei pasiekimus. Pavyzdžiui, kasininkams yra skiriami priedai už klientų aptarnavimo spartą. Darbuotojui gali būti išmokomi keli motyvaciniai priedai už pasiektus skirtingus iškeltus tikslus“, – tikina daugiausiai darbuotojų turinčios darbdavės atstovė.

„Danske Bank“: priedai priklausys nuo rezultatų, o jie dar neaiškūs

„Danske Bank“ Lietuvos filialas pagal sumokėtas „Sodrai“ įmokas praėjusį rugpjūtį buvo ketvirta didžiausia organizacija, čia dirba 4,1 tūkst. darbuotojų.

„Šiemet vadovausimės tais pačiais darbuotojų veiklos vertinimo ir priedų išmokėjimo principais ir procesu, kaip ir iki šiol. Koks bus realus priedų dydis, dar ankstoka spėlioti, nes „Danske Bank“ premijos svarstomos ir tvirtinamos sausio-vasario mėnesiais, o darbuotojams komunikuojamos kovą. Faktas, kad 2020-ieji nebuvo lengvi metai, ir tai gali atsispindėti biudžete, kurį galėsime skirti premijų išmokoms pavasarį“, – sako „Danske Bank“ žmogiškųjų išteklių strategijos partnerė Indrė Sakalauskienė.

Ji paaiškina, kad darbuotojo ir įmonės veiklos rezultatai lemia premijos dydį.

„Vadovaujančias pozicijas užimančių kolegų premijos priklauso nuo daug skirtingų faktorių: ir nuo įmonės pelningumo, ir nuo tam tikro departamento produktyvumo, ir asmeninių tikslų pasiekimo. Tuo tarpu, papildomas specialistų atlygis priklauso nuo jų komandos ir asmeninių tikslų, iškeltų metų pradžioje“, – sako I. Sakalauskienė.

Indrė Sakalauskienė
Indrė Sakalauskienė
© Indrė Sakalauskienė

„Danske Bank“ darbuotojų tikslai metų eigoje peržiūrimi, tačiau tą lemia ne koronavirusas, bet paties verslo diktuojama dinamika.

„Dėl karantino „Danske Bank“ grupės ambicijos ir verslo tikslai nesikeitė“, – tvirtina I. Sakalauskienė.

VU tikisi paskatinti darbuotojus

Penktas didžiausias darbdavys pagal sumokėtas įmokas „Sodrai“ – Vilniaus universitetas (VU).

„Pandemija, be abejo, vertė reaguoti, tačiau darbas universitete vyko ir karantino sąlygomis, buvo tęsiamas dėstymas, o tvarus finansų planavimas ir valdymas net ir tokiomis aplinkybėmis šiemet mums leidžia tikėtis, jog turėsime galimybę paskatinti savo darbuotojus už pasiektus rezultatus“, – teigia VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Ervinas Spūdys.

VU darbuotojams priemokos gali būti mokamas aiškiai apibrėžtu pagrindu, pavyzdžiui, už vadovavimą studijų programoms ar studijų programų grupės komitetams, akademiniams dariniams, dėstymą anglų kalba, didesnį krūvį, dalyvavimą ir vadovavimą projektams, papildomus laikinus darbus ar papildomų užduočių vykdymą. Premijos mokamos tuo laikotarpiu, kol atliekami minėti darbai.

Pandemija išsunkė darbdavių biudžetą: kalėdines premijas dalis darbuotojų gali pamiršti
© DELFI / Andrius Ufartas

„Premijos gali būti mokamos kartą per metus už pasiektus strateginius universiteto uždavinius arba kas ketvirtį už mokslo pasiekimus pagal vertinimo metodikas ir vadovaujantis objektyviais kriterijais. VU to nelaikome „13 atlyginimu“, nes premijavimas sietinas su konkrečių rezultatų pasiekimu“, – sako E. Spūdys.

Geležinkeliečiai lauks pavasario premijų

„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas paaiškina, kad 13-i atlyginimai bendrovėje nebeegzistuoja, vietoje „kalendorinių premijų“ dabar pavasarį mokami paskatinimai už metų rezultatus.

„Šiandien sunku dar pasakyti, nes metai nesibaigė, dar nežinome, kokie bus rezultatai“, – sako M. Dubauskas.

Pandemija išsunkė darbdavių biudžetą: kalėdines premijas dalis darbuotojų gali pamiršti
© A.Stackevič nuotr.

Jis paaiškina, kad metinius darbuotojų tikslus sudaro daug rodiklių – ir įmonės rezultatai, ir asmeniniai tikslai. Tad išmoka priklausys ir nuo pelno, ir nuo krovinių kiekio.

Verslo nuotaikos jau gerėja

Apskritai apklausiamos įmonės šiuo metu daug palankiau vertina perspektyvas nei šiemet gegužę.

Jei gegužę tik 20 proc. įmonių manė, kad pajamos šiemet nesmuks, rugsėjį tokių įmonių jau 34 proc., dar tiek pat įmonių tikėjosi nedidelio poveikio, rodo „Korn Ferry“ apklausa.

„12,3 proc. įmonių šiemet netgi padidino priedus darbuotojams būtent dėl pandemijos sukeltų pavojingų sąlygų arba išaugusios paklausos. Daliai darbuotojų teko didesnis krūvis dėl to, kad užsidarė sienos ir nebegalėjo atvykti darbuotojų iš užsienio“, – pastebi įmonės vyr. konsultantė I. Petkevičė.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
2.7692

Dalis gyventojų nepasinaudoja jiems priklausančia lengvata: galima susigrąžinti iki 300 eurų (2)

Praėjusiais metais net 25 proc. gyventojų nepasinaudojo galimybe susigrąžinti dalį sumos nuo...

Finansų ir investicijų ekspertas: kur rasti pinigų sočiai ateičiai (51)

„Nesutiksite nė vieno žmogaus, kuris būtų labai turtingas, būtų tik dirbęs ir tik taip tapęs...

Kriptovaliutų analitikas: protingai valdant riziką, dar galima spėti įšokti į šitą bumą (129)

Investavimas į kai kuriuos kriptovaliutų projektus yra žymiai geresnis už investavimą į...

D+Edgaras Savickas

Ilja Laurso patarimai investuojant: kurios turto klasės uždirba daugiausiai

1972 metais įvyko dolerio atrišimas nuo aukso standarto ir nuo tada visas technologinis progresas...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (29)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Top naujienos

Visai netoli Lietuvos – pirmieji omikron atvejai: prognozė, kas gali laukti pas mus (2)

Naujoji omikron atmaina sparčiai plinta daugelyje pasaulio šalių. Estijoje nustatyti jau šeši...

Nuo trečiadienio įsigalioja sankcijos Baltarusijai: ar Lietuvos verslas jas taikys – vis dar neaišku (45)

Nuo trečiadienio, gruodžio 8 d., Baltarusijos trąšų gamintojai „ Belaruskalij “ įsigalioja...

Įtampai dėl Ukrainos augant prasideda Bideno ir Putino pokalbis likus kelioms valandoms – Kremliaus perspėjimas (30)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pradėjo derybas...

Svarsto kruvino konflikto Ukrainoje tikimybę: KGBistas Vova turi labai aiškiai matyti, kas jam bus, jei užsiraus (114)

Pasaulyje jaučiama itin išaugusi įtampa dėl Rusijos karinės technikos sutelkimo Ukrainos...

Kiek kainuos padegtos Kauno Kalėdų eglės atstatymas? (30)

Vandalo padegta ir nemenkai nukentėjusi pagrindinė Kauno eglė vėl spindi it nieko nebūtų...

Romano apie klimato kaitą autorius Marijus Gailius: net jei įvyks katastrofa, mes jos nebūsime pastebėję

Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje susitinkame pasikalbėti su rašytoju, žurnalistu ir...

Pavilionis: buvo sąmoningai kuriamos situacijos, kad prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicijos išsiskirtų (2)

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad...

Alfas Ivanauskas išleidžia dvi naujas knygas ir atidaro slaptą klubą

Kalėdų laukimas yra viena gražiausių tradicijų, kurių laikosi net jomis netikintys....

Kaukę užsidėti atsisakęs vyras Maskvoje nušovė du žmones, dar 4 sužeidė papildyta (94)

Viename Maskvos valstybinių paslaugų centre ginkluotas vyras antradienį nušovė du žmones ir dar...

Landsbergis: sankcijos „Belaruskalij“ – įmonių rankose (127)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Jungtinių Valstijų sankcijų vienai...