Nemokami grupiniai sporto užsiėmimai – išeitis norintiems sportuoti, bet pavargusiems nuo išlaidų, kiekvieną mėnesį skiriamų sporto klubo abonementui. Nors šaltuoju metų laiku bėgioti, važinėti dviračiu ar užsiimti sportiniais žaidimais gryname ore sudėtinga, vasarą bent tris mėnesius galima išmėginti fizinę veiklą lauke. Norintiems, bet prisiversti sportuoti negalintiems žmonėms kai kuriuose miestuose siūlomi tokie nemokami grupiniai užsiėmimai kaip „Tai či“ sveikatingumo mankšta, vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis ar kalanetika. Tie, kurie naujų dalykų išmėginti nenori, gali tiesiog prisijungti prie kartu bėgiojančiųjų lauke ar savo mieste paieškoti nemokamų lauko treniruoklių.

Bėgimo treniruotės – didžiuosiuose miestuose

Vienas iš būdų palaikyti puikią fizinę formą – kasdien bėgioti gryname ore. Nors tuo užsiimti dažnai sutrukdo valios ir laiko trūkumas, daug paprasčiau tai daryti su kompanionais. Neturintiems bėgioti norinčių bičiulių, Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje šią vasarą organizuojamos nemokamos bėgimo treniruotės „Skanauk gyvenimą!“, kuriose jų dalyviai raginami sportuoti ir ruoštis Vilniaus maratonui. Sostinės gyventojai į bėgimo treniruotes kviečiami atvykti net keturis kartus per savaitę Vingio parke – darbo dienomis nuo 18 val., šeštadienį – 10 val. ryte. Klaipėdoje ir Kaune treniruotės vyksta rečiau – pajūryje bėgikai laukiami Vasaros estradoje, o Kaune – Dainų slėnyje ir prie Halės.

Tiesa, Ričardas Tėvelis, Klaipėdoje nemokamas bėgimo treniruotes vedantis treneris sakė, kad kol kas bent jau pajūryje norinčiųjų pabėgioti nėra labai daug. „Jeigu neskaičiuotume mano auklėtinių, tų žmonių, kurie ateina „iš gatvės“, yra iki penkių“, - sakė jis. R. Tėvelio manymu, priežastis nusakyti sunku – vieniems maloniau bėgioti individualiai, kiti turi įvairių užsiėmimų ar galvoja, jog bėgimas skirtas tik besiruošiantiems maratonui. Bėgimo treneris nuramina, kad ateiti pabėgioti kartu gali visi. „Iš karto pasiklausiu, ar žmonės yra bėgioję ar ne, ir specialiai atsivedu savo auklėtinius. Jeigu žmogus visiškai nesportavęs, tai iš pradžių reiktų pasivaikščioti greitesniu žingsniu“, - sakė jis. „Krūvį tikrai skiriame pagal žmogų, nes jei jis bus per didelis, bėgikas bus labai pavargęs ir to nebenorės. Labai svarbu, kad patiktų, kad po treniruotės būtų gera nuotaika“, - paaiškino treneris. R. Tėvelio teigimu iš anksto registruotis ir dėl laiko tartis nereikia, o ateiti – iš tiesų verta: „Bėgant gaminasi laimės hormonas, gera nuotaika. Galima atsipalaiduoti nuo visų darbų, pasijusti gamtos vaiku, nes treniruotes darome miške – čiulba paukščiai, grynas oras. Be to, gera kompanija, galima susirasti gerų draugų“.

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Romas Bernotas pasakojo, kad norintys bėgioti skambina ir jam. Šiuo metu asociacijai priklauso apie keturiasdešimt bėgimo klubų, rengiančių savo treniruotes ir dalyvaujančių bėgikų renginiuose. „Pavyzdžiui, šį šeštadienį vyksta bėgimas aplink Vilniaus Žaliuosius ežerus. Žmonės žino, atvyksta ir dalyvauja“, - sakė jis. Tiesa, kai kuriose varžybose gali tekti sumokėti ir starto mokestį. Norintys bėgioti individualiai ir tik išmėginti save, gali renginiuose dalyvauti ir individualiai. Jie Lietuvoje vyksta bene kiekvieną savaitgalį. „Yra 52 savaitgaliai ir 140 bėgimų – pabandykite sudėlioti taip, kad jie nesidubliuotų“, - sakė R. Bernotas. Tiesa, jo teigimu norinčių bėgioti mažėja. Visgi, tai daryti norintiems, jo manymu, pavyzdžiui, miestuose, sudarytos pakankamos galimybės. Pats asociacijos prezidentas sako nukreipiantis susidomėjusius žmones į bėgikų klubus.

Vilniečiai gali ne tik bėgioti, bet ir nemokamai lankyti kalnų dviračių treniruotes. „Jos skirtos pradedantiesiems MTB dviratininkams. Tai – pamokėlės ir treniruotės viename. Treniruotę visada lydi mažiausiai du žmonės – “treneris” ir “asistentas” – taip yra užtikrinamas sudėtingumas ir pajėgesniems, ir pradedantiems. Jas veda patyrę dviratininkai. Mėgėjai kviečiami rinktis kiekvieną trečiadienį 18:30 val. Katedros aikštėje“, - pasakojo Inga Matkevičienė, VšĮ „Sveikas miestas“ įstaigos ir projektų administratorė.

Nemokamai – princesių ir sveikatingumo mankštos treniruotės

Aiva Dabašinskienė
Sportuojant nemokamai galima išbandyti ir dar nemėgintus užsiėmimus. Pavyzdžiui, Klaipėdoje šiuo metu rengiamos nemokamos kalanetikos – „princesių mankštos“ – treniruotės. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės Aivos Dabašinskienės teigimu, jas nuspręsta rengti mieste pamačius, kaip sėkmingai kalanetikos treniruotė vyko Palangoje. „Pagalvojome pabandyti, ar tai patiktų žmonėms, ir kai padarėme, jų susirinko labai daug – netgi dvidešimt. Kaip Palangoje, tai yra labai daug, ir šie žmonės norėjo treniruotes lankyti nuolatos“, - sakė ji. Klaipėdoje į nemokamus kalanetikos užsiėmimus, pasak A. Dabašinskienės, kaskart susirenka apie 15 – 20 žmonių. „Mes daugiau ir nepajėgūs priimti, nes salėje netilptų, bet jeigu treniruotes darytumėme lauke, tada galime pakviesti ir daugiau žmonių“, - kalbėjo moteris. Ji sakė, kad su trenere, prasidėjus geriems orams, planuoja užsiėmimus rengti lauke – gryname ore prie jūros, kad žmonės mankštos metu galėtų labiau atsipalaiduoti. Norintiems dalyvauti treniruotėje, reiktų paskambinti ir užsiregistruoti – treniruotės vyksta kiekvieną trečiadienį Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biure.

Vilniuje (prie Baltojo tilto) ir Šiauliuose (Beržynėlyje) įvairias, pavyzdžiui, pilateso, kalanetikos, aerobikos, zumbos mankštas kartą per savaitę organizuoja „Geros sveikatos klubas“. Sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami ir į nemokamas šokių treniruotes. „Visą vasarą gerą nuotaiką bei puikią fizinę formą palaikyti kviečia startavęs Gryno oro klubas – tai natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“, VšĮ „Sveikas miestas”, treniruočių namų „Body lounge“ inicijuojamas judėjimo gamtoje projektas. Kiekvieną vasaros ketvirtadienį 19.00 val. visiems dovanoja puikią progą pajudėti Baila, Latino fiestoje, kurioje laukia nesudėtingi šokio ir mankštos deriniai, o šeštadienio rytais 10.30 val. - lieknėjimo treniruotės“, - sakė I. Matkevičienė. Be to, Vilniuje savaitgaliais vyksta ir nemokamos sveikatingumo mankštos „Tai či“ treniruotės. Jos nuo liepos 14 d. bus organizuojamos prie Baltojo tilto.

Šiaurietiškui ėjimui amžiaus cenzo nėra

Pasak A. Dabašinskienės, nuo rugpjūčio mėnesio pajūrio gyventojai bus vėl kviečiami ir į kiekvieną ketvirtadienį vykstančias šiaurietiško ėjimo treniruotes. „Šiaurietišką ėjimą šiemet pabandėme žiemą, susirinko žmonių, tad dabar tai darysime ištįsus metus, ne tik vasarą“, - sakė ji. Į tokias treniruotes kitą mėnesį bus kviečiami ir vilniečiai. Lina Šatienė, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, sakė, kad treniruočių periodiškumas priklausys nuo norinčiųjų skaičiaus. „Instruktoriai patys atvyksta su savo lazdomis ir treniruotės vyksta nemokamai“, - kalbėjo ji. Nors besidominčių šia veikla daug, L. Šatienė sakė, kad dalyvauti galės visi norintys. Jos teigimu, nėra nustatyta nei amžiaus cenzo, nei to, kokia turėtų būti žmogaus fizinė būklė. A. Dabašinskienės teigimu, šiaurietiško ėjimo treniruotės vyksta daugelyje Lietuvos savivaldybių.

Kaune tokios treniruotės turėtų prasidėti rugsėjo mėnesį. Norintiems sportuoti vieniems, bet gailintiems pinigų sporto klubo abonementui, šiame mieste reiktų išmėginti lauko treniruoklius, kuriais galima naudotis nemokamai. Pasak Stanislovo Buškevičiaus, Kauno miesto mero pavaduotojo, šie tarp kauniečių – itin populiarūs. „Net susidaro eilės, populiarumas milžiniškas. Įsivaizduokite – nemokamai, grynas oras, lauke, prieinamumas, įvairūs pratimai. Be to, visi žino, kad fizinis aktyvumas – tai energija, sveikata, jis atstoja antidepresinius vaistus“, - kalbėjo S. Buškevičius. Lauko treniruokliai yra įrengti Kalniečių, Dainavos parkuose, Šilainiuose, Ąžuolyne. „Pirmiausiai, tai geras oras – tu sportuoji gryname ore. Be to, jais gali naudotis nuo suaugusių iki vaikų - aš pats mačiau juo besinaudojantį ir virš 80-ies metų žmogų“, - sakė jis. Vyriškis pasakojo, kad geriausia naudojimąsi šiais treniruokliais derinti su bėgiojimu, kuris ne tik gerina nuotaiką, bet ir gelbsti nuo depresijos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)