Tarnyba yra nustačiusi ne vieną atvejį, kai patikrinimo metu šaldymo kamerose aptinkami patiekalai, kurie jau išvirti ar iškepti ir tiesiog užšaldyti. Klientui užsisakius patiekalą, jis atšildomas ir pašildomas.
Maisto pusgaminius, o ne galutinai paruoštą produktą užšaldydamos viešojo maitinimo įstaigos nusikaltimo nedaro – tai leidžia daryti „Geros higienos praktikos taisyklės viešojo maitinimo įmonėms“.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai laikosi nuomonės, kad vis dėlto viešojo maitinimo įstaigos turėtų sau leisti šaldyti tik pusgaminius, o ne visiškai paruoštus patiekalus.
Taip pat norima, kad viešojo maitinimo įstaigos informuotų klientus, jei ant stalo patiektas patiekalas buvo prieš tai užšaldytas, o ne šviežiai paruoštas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo 2014 m. gruodžio 13 d. bus pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarnybos reglamentas, kuris reikalaus užšaldytus ir pardavimui atšildytus produktus ženklinti žodžiu „atitirpintas“. Šią nuostatą tarnyba norėtų pritaikyti ne tik maisto prekybos įmonėms, bet ir viešojo maitinimo.
„Daugelis teisės aktų reikalavimų yra fasuotiems produktams ir jų gamintojams. Reglamentas leidžia kiekvienai šaliai patvirtinti nacionalinius teisės aktų reikalavimus viešo maitinimo įmonėms“, - pasakojo tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė. Lietuvoje už tokių teisės aktų paruošimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
Pasak pašnekovės, tarnyba yra nustačiusi atvejų, kai jau termiškai apdoroti patiekalai restoranuose ar kavinėse yra užšaldomi, o vėliau atšildomi, o vartotojai lieka neinformuoti.
„Mes valgome tam, kad gyventume: mums reikia vitaminų, mineralų, maistinių medžiagų ir, jei produktas atšildomas, užšaldomas, nukenčia jo mitybinė vertė, maistingumas, energinė vertė, - teigė A. Išarienė. - Jei produktas buvo užšaldytas ir po to atšildytas, jis yra menkesnės vertės ir manome, kad klientas privalomai turėtų būti informuojamas apie tai“.
Kaip pasakojo Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė, patikrinimų viešojo maitinimo įmonių metu yra tekę aptikti, kad, pavyzdžiui, šaldiklyje laikomos jau iškeptos vištų šlaunelės.
Stojasi piestu prieš tarnybos norą
„Mes kategoriškai esame prieš ir atskirai norėtume susitikti su tarnybos atstovais dėl reikalavimų, nes čia jau išeina absurdas. Jau dabar visa Europa pritarė, o Seime dar tik svarstomas dalykas, kad nereikėtų rašyti dėl GMO (genetiškai modifikuotas) meniu pusgaminiams, iš anksto supakuotiems produktams, ir restoranai pateko po ta pačia taisykle ir užvirė visa nesąmonė“, - kalbėjo restoranus vienijančios asociacijos vadovė.
Pasak jos, jei būtų restoranams taikomi visi maisto produktams priskiriami reikalavimai, tuomet meniu tektų nurodyti ir produktų kilmę, kas yra GMO, kurie produktai yra alergizuojantys ir dar nurodyti, kas buvo šaldyta, o kas – ne.
„Tai meniu turėtų atrodyti kaip telefonų knyga, - kalbėjo E. Šiškauskienė. - Taigi kažkur turėtų būti proto ribos“.
Restoranų interesus atstovaujanti pašnekovė piktinosi, kad Europos Sąjungos direktyvos, kurios nukreiptos į prekybą maistu parduotuvėse, Lietuvoje pritaikomos ir viešojo maitinimo įstaigoms.
Kalbėdama apie maisto ruošimo specifiką E. Šiškauskienė teigė, kad patiekalams, pavyzdžiui, naudojamas sultinys yra verdamas apie 8 val. ir noras nenaudoti žodžio „atitirpintas“ būtų neįmanomas.
Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vykdančioji direktorė Aušra Lukošienė patvirtino taip pat norinti susitikti su tarnybos atstovais šiuo klausimu.
„Vartotojui informacijos gausa naudinga, jeigu ji ne tiek gausi, kad joje pasiklystumei. Kitaip tada prasideda jau ir blogoji pusė“, - kalbėjo asociacijos vadovė.
„Vienu žodžiu jokiu būdu nebūtų galima to ženklinti. Gal žodžių junginys būtų tiksliau, pavyzdžiui, patiekalui paruošti buvo naudoti atitirpinti produktai“, - svarstė pašnekovė.
Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus vedėja A. Išarienė pabrėžė, kad bandant įgyvendinti direktyvą nebūtų norima žodžiu „atitirpinta“ ženklinti pusgaminius. Tiesiog norima, kad pagaminę patiekalus ir juos užšaldę įmonių atstovai apie tai informuotų savo klientus.
„Mūsų tarnyba pasisako, kad tokios technologijos, kai pagamintas patiekalas yra užšaldomas, atšildomas ir vėl pašildomas, viešo maitinimo įstaigose neturėtų būti naudojamos, o jei verslas labai nori tokios technologijos, tai vartotojas turi gauti iš anksto informaciją“, - aiškino specialistė.
