Danija

Stereotipai ir mitai

Dažnas lietuvių verslininkas, sužinojęs, kiek kainuoja pradėti verslą Danijoje, išsigąsta. Šioje šalyje brangu samdyti pardavimo vadybininkus ir kitus darbuotojus. Tai verslininkui gali atsieiti net keletą šimtų tūkstančių litų per metus. Tačiau vien dėl to nereikėtų skubėti atsisakyti idėjos, mat kai kurių sričių verslui, ypač informacinių technologijų, Danijoje perspektyvos geros, tad į tai investuoti, net ir labai dideles sumas, verta.

Dar vienas Lietuvos verslininkus kamuojantis neramumas – kultūrų skirtumas. Kadangi Daniją drąsiai galima sieti su Skandinavijos šalimis, nusimanantiems apie kultūrą Norvegijoje ar Švedijoje verslauti Danijoje neturėtų būti problema. Tiesa, panašumų yra ir su Lietuva.

Verslo kultūros ypatumai

Danijos verslininkai – tikri kompromisų ieškotojai. Jie ypač tolerantiški ir stengiasi susitarti su kiekvienu partneriu taip, kad jam būtų kuo geriau. Todėl svetimšaliams tai tik palengvina darybas ir bendradarbiavimą.

Atvirumas ir sąžiningumas – Danijos verslininkų bruožas. Tai būdinga ir per verslo susitikimus. Tad užsienietis gali nustebti dėl per daug tiesmukų posakių, kalbos be užuolankų. Toks bendravimas toli gražu nėra nemandagumo požymis – tai tiesiog natūralus derybų ir bendravimo būdas.
Danams labai svarbus šeimyniškumas. Tad įkūrus verslą ir į jį įdarbinus šeimas turinčius žmones gali pasirodyti keistas didelis darbuotojų dėmesys vaikams, be to, suteikiamos valstybinės garantijos įpareigoti taikyti jiems priklausančias lengvatas, kurios kiek skiriasi nuo galiojančių Lietuvoje.

Verslo etiketas

Danijoje ypač svarbus punktualumas, todėl nepranešus vėluoti tiesiog neatleistina. Jei taip nutinka bendradarbiavimo pradžioje, partneris gali susigadinti įspūdį apie jūsų verslą ar net šalies kultūrą. Vertinant punktualumą šalyje svarbu iš anksto planuoti darbų baigimo laiką.

Danijoje labai vertinama patogi apranga. Tai svarbu ir verslo srityje. Tad nereikėtų nustebti, jei verslo partneris vilkės gana kukliai – danams patogumas yra svarbiau už prestižinį įvaizdį.

Susitikus verslo pietų galima nebijoti užtrukti. Nors danai dirba nuo 8 iki 16 val. ir turi tik trumpą pietų pertrauką, jos metu užtrukti yra natūralu. Danai nepratę persidirbti. Darbo savaitė trunka 40 valandų, o papildomi darbai – gerai mokami.

Danijos įmonėse vadovai matomi kaip komandos lyderiai, o darbuotojai turi gana nemažai galių, tad jų bendravimas tampa lygiavertis. Taip išnyksta bet koks socialinis barjeras.

Šiuo atveju siekti karjeros darbuotojams tarsi lengviau, nes nekreipiama dėmesio į socialį lygmenį – kuriant verslą ar darbuojantis viešajame sektoriuje svarbios asmeninės pastangos ir laimėjimai.

Įdomūs faktai

Į Daniją eksportuojama daugiausia Lietuvoje išgaunamo medaus
Daugiausia į Daniją Lietuva siunčia baldų ir medienos, o įsiveža katilų

Šveicarija

Stereotipai ir mitai

Šveicarijos vėliava
Skirtingiems žmonėms išgirdus Šveicarijos pavadinimą neretai apie ją kyla panašios mintys: stipri bankininkystė, kokybiškas slidinėjimas, prabangūs ir brangūs laikrodžiai, geriausias pasaulyje sūris. Taip, tai tikrai atspindi šią valstybę, tačiau toli gražu nėra pagrindiniai verslo traukos objektai, todėl užsikabinti tik šiose srityse būtų kuklu.

Manoma, kad Šveicarijoje atlyginimai tokie dideli, jog jų didinti kone neįmanoma. Vis dėlto jau kurį laiką politiniu lygmeniu siūloma ir svarstoma didinti minimalų atlygį. Tiesa, tokiais užmojais verslininkai nesužavėti, tai esą juos paskatintų verslauti pigesnėse šalyse.

Verslo kultūros ypatumai

Dažnas europietis šveicarus laiko nuobodžiais darboholikais. Mat verslas, darbas ir visuomenėje priimtos normos jiems yra svarbiausia. Taip yra todėl, kad šios šalies gyventojai nuo ankstyvos vaikystės pratinami prie darbo, skatinami įgyti profesiją, tobulėti.

Nors Šveicarijos verslininkai yra gana turtingi, puikuotis savo turtais ar užimama padėtimi nėra priimtina.

Tai puikiai gali pamatyti Lietuvos verslininkai, bendradarbiaujantys su šveicarais ar eksportuojantys į šią šalį prekes.

Daugiausia iš Lietuvos į Šveicariją eksportuojama baldų, plastiko ir jo gaminių, daržovių. O štai iš Šveicarijos į Lietuvą dažniausiai atkeliauja transporto ir mechaniniai įrenginiai, daug kokybiškos medicinos įrangos.

Verslo etiketas

Šveicarijoje nederėtų nustebti, jei į verslo susitikimą atėjęs su įprastu klasikiniu juodu kostiumu to neišvysite verslo partnerio aprangoje. Šioje šalyje juodi kostiumai tokiai veiklai nėra priimti.

Per susitikimus šveicarams nederėtų siūlyti alkoholio, o ypač stipriųjų gėrimų. Tai, kaip ir apsilankymas ypač brangiame restorane, jų nesužavės. Perdėta prabanga jiems neįprasta ir gali pasirodyti, kad tai dvelkia arogancija.

Šveicarijoje įprasta darbo savaitė trunka 42 valandas ir kas 1,5 val. natūralu daryti kavos su bandele pertraukėles. Tad Lietuvos verslininkui, šioje šalyje įkūrusiam įmonę ir samdančiam vietos darbuotojus, toks darbo režimas gali pasirodyti kiek laisvas. Vis dėlto nedera manyti, kad dėl to darbai juda lėčiau. Priešingai – viskas atliekama skrupulingai ir laiku, nes gerai planuojama darbo apimtis.

Tai svarbu ir bendradarbiaujant eksporto iš Lietuvos į Šveicariją klausimais. Kadangi griežtas planavimas yra vienas iš šios šalies verslo ir kitokios veiklos principų, vėluojantys kroviniai ar siuntiniai sutrikdo įprastą įmonės veiklos ritmą, kuris labai svarbus.

Įdomūs faktai

Šveicarijoje siekiama minimalų atlyginimą padidinti iki 4 000 Šveicarijos frankų (daugiau kaip 11 000 Lt.)
Šveicarijos paslaugų sektoriuje dirba apie trys ketvirtadaliai visų šalies darbuotojų

Naujame „BZN start" liepos mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite pirmą kartą suburtus TOP 100 NEMOKAMUS verslo e.įrankius verslui plėtoti: nuo svetainės turinio valdymo sistemos, finansų apskaitos, dokumentų valdymo, finansinių operacijų, finansavimo įrankių, atminties laikmenos iki verslo pažinčių praplėtimo, žinomumo didinimo, plėtros. Taip bus puiki galimybė sužinoti kaip pradėti verslą be didelių INVESTICIJŲ!