„Ilgą laiką turtingiausiu regionu Baltijos šalyse buvo Talino regionas (Harju apskritis), tačiau 2022 metais Vilnius aplenkė Taliną. Įspūdingas Vilniaus šuolis, turint omenyje, kad dar 2014 metais Talino regionas buvo 22 proc., o 2004 metais – net 40 proc. turtingesnis nei Vilniaus regionas.
Įdomu ir tai, kad 2022 metais Vilniaus regiono nominalus BVP vienam gyventojui pasivijo ES vidurkį, tad norint pasižiūrėti kaip gyvena vidutiniai europiečiai, pakanka nuvažiuoti į Vilnių“, – savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, Kaunas taip pat vejasi Rygą.
„2015 m. atotrūkis tarp Rygos ir Kauno siekė 30 proc., o 2022 m. – jau tik 19 proc. Dauguma kitų Lietuvos regionų taip pat demonstravo spartų augimą, tačiau atotrūkis tarp Vilniaus bei kitų Lietuvos regionų išlieka nemenkas.
Santykinai didesnis mažiau pasiturinčių regionų svoris Lietuvoje paaiškina, kodėl Estijos, kuri iš esmės yra vieno miesto valstybė, BVP vienam gyventojui yra aukštesnis nei Lietuvos.
Estijos BVP vienam gyventojui 2022 m. siekė 76 proc. ES vidurkio, o Lietuvos – 67 proc., nepaisant to, kad Vilniaus regiono rodiklis siekė 100 proc. ES vidurkio, o Talino – 99 proc.“, – lygino jis.
Taip pat, kaip teigė, Latvijoje esantis Latgalės regionas išlieka skurdžiausiu regionu Baltijos šalyse, o atotrūkis taip Latgalės ir kitų Baltijos šalių regionų ir toliau didėja.
„Tai yra nemenkas iššūkis Latvijai, ypač, turint omenyje išaugusią konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų ir tai, kad šiame regione latviai (46 proc.) nesudaro gyventojų daugumos (didžiausiame Latgalės mieste Daugpilyje latviai tesudaro 21 proc. gyventojų, o daugumą gyventojų sudaro rusai ir baltarusiai)“, – sakė ekonomistas.
