Latvijos parlamento Biudžeto ir finansų (mokesčių) komisija rugsėjo pabaigoje Finansų ministerijai iškėlė uždavinį parengti būsto paskolų gavėjų apsaugos įstatymo projektą.
Europos Centriniam Bankui (ECB) dešimtą kartą iš eilės padidinus bazines palūkanų normas, o 6 mėn. „Euribor“ perkopus 4 proc., latvių politikai savo šalyje veikiančius bankus nori įpareigoti dvejus metus perpus sumažinti savo maržų dalį bendroje paskolų kainoje.
Įprastai komercinių bankų maržos, išduodant būsto paskolas, siekia apie 2 proc., likusią paskolos kainos dalį sudaro pasirinktos trukmės tarpbankinė „Euribor“ palūkanų normą.
Naująjį įstatymą inicijuojantys latvių parlamentarai teigia, kad komerciniai bankai turėtų parodyti daugiau solidarumo skolininkams, juolab kad jų pelnas ir taip auga dėl didėjančio „Euribor“. Skaičiuojama, kad vien pelno mokesčio komerciniai bankai šiemet į Latvijos biudžetą sumokės 140 mln. eurų daugiau nei pernai.
Ne pagalba, o populizmas
Latvijos komercinių bankų atstovai politikų siūlymus vadina neatsakingais ir įspėja, kad jie gali apskritai gerokai sumažinti kreditavimo apimtis. Ekspertai Lietuvoje taip pat teigia, kad tokiomis idėjomis pagalba būsto paskolų turėtojams tik imituojama.
„Aš manau, kad tai yra populizmas. Kaip jie gali kištis į privatų verslą ir per prievartą liepti sumažinti maržas? Net neįsivaizduoju, kaip tai turėtų atrodyti techniškai, turint omenyje laisvą rinką ir visas ES direktyvas. Niekas verslui negali nurodyti, kiek jis gali imti už savo paslaugas, nes tai būtų kažkoks komunizmas“, – Delfi teigia Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.
Jis sako, kad valstybės turėtų pačios ištiesti pagalbos ranką skolininkams ir sukurti tam reikalingus įrankius, o ne reikalauti to iš privataus sektoriaus. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia kai kuriose Skandinavijos šalyse veikiančius specialius fondus, padedančius laikinų finansinių sunkumų ištiktiems gyventojams.
„Jei žmogus tris mėnesius iš eilės nemoka įmokų, natūralu, kad bankas su juo nutraukia kredito sutartį. Tuomet šeima susiduria su krūva problemų, o jei dar antstolis turtą parduoda už pusę kainos, tai žmogus lieka ne tik be namų, bet dar ir skolingas. Pasekmės yra skaudžios, todėl valstybės turėtų būti suinteresuotos, kad tokios kredito sutartys nenutrūktų“, – aiškina M. Jansonas.
Jis sako, kad Skandinavijoje gyventojai, netekę darbo, susidūrę su sveikatos problemomis ar panašiai, gali kreiptis į specialius fondus, kurie keletą mėnesių dengia įmokas už paskolas, vėliau šiuos pinigus reikia grąžinti.
„Deja, Lietuvoje dabar nėra jokio pagalbos mechanizmo, žmogus turi suktis pats iš situacijos“, – kalba Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas.
Įspėja dėl konkurencijos sumažėjimo
Lietuvos bankų asociacija (LBA) Delfi pateiktame komentare teigia, kad politikų norai papildomai reguliuoti bankus nėra naujiena, tačiau latvių siūlymai būtų žalingi visai šalies ekonomikai.
„Neigiamai vertiname Latvijos politikų siūlymus. Valstybinis kainų reguliavimas privačiame sektoriuje yra žalingas – dėl jo mažėtų konkurencija paskolų rinkoje, ir yra tikimybė, kad stipriai smuktų naujų paskolų teikimas, kol galiotų pateikti siūlymai, o tai darytų neigiamą įtaką visai ekonomikai.
Nors politikai savo darbotvarkėse dažnai kelia idėjas dėl papildomo bankų reguliavimo, svarbu priminti, kad šis sektorius ir taip yra išskirtinai griežtai reguliuojamas centrinių bankų. Papildomi suvaržymai ir ribojimai nėra tikslingi siekiant didinti bankų konkurenciją, o atvirkščiai – ją tik mažintų. Toks sprendimas taip pat turėtų neigiamą poveikį Latvijos patrauklumui užsienio investuotojų akyse“, – pažymi LBA.
Asociacija taip pat akcentuoja, kad bankams iš savo palūkanų pajamų kompensuojant Europos centrinio banko sprendimą didinti bazines palūkanų normas, tai neigiamai paveiktų ECB siekį sumažinti infliaciją: „Latvijoje siūlomas sprendimas iš esmės prieštarautų ECB infliacijos mažinimo veiksmų planui.“
Gali išpūsti NT burbulą
Lietuvos bankas taip pat atkreipia dėmesį, kad „išskirtinės aplinkybės Lietuvos, o taip pat ir Latvijos, bankų sektoriuje susidarė dėl likvidumo pertekliaus, kuris ypač išaugo po fiskalinio ir monetarinio atsako į COVID-19 pandemiją, ir tuo pačiu metu sparčiai pasikeitusios pinigų politikos krypties euro zonoje“.
„Tokia padėtis lemia ekonominę rentą bankams, kuri pasireiškia pirmiausia valstybės biudžeto praradimais ir lėtai augančiomis indėlių palūkanomis – nors palūkanos už terminuotuosius indėlius augo, tačiau palūkanų normos už lėšas einamojoje sąskaitoje tebėra artimos nuliui. Dėl to, Lietuvos banko nuomone, bandymas dalį ekonominės rentos grąžinti vienai visuomenės grupei, t.y. būsto paskolų turėtojams, gali būti neteisingas kitų visuomenės grupių atžvilgiu“, – komentare Delfi pažymi Lietuvos bankas.
Rinkos prievaizdas taip pat akcentuoja, kad toks reguliavimas, kai naujoms būsto paskoloms teikiama plati parama maržų mažinimo pavidalu, tik paskatintų paskolomis paremtą paklausą, kas ilgesniu laikotarpiu galėtų prisidėti prie dar didesnio kainų augimo ir įperkamumo prastėjimo. Skolinimą skatinančias priemones neigiamai vertina ir tokios institucijų kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
„Be to, istoriniai pavyzdžiai rodo, kad platus skatinimas, ypač veikiant per naujas paskolas, dažnai veda į burbulų NT rinkoje susidarymą. Lietuvos banko nuomone, bet kurios būsto įsigijimą (paklausą) skatinančios priemonės turi būti labai gerai apgalvotos ir suderintos su pasiūlos lankstumu“, – teigia Lietuvos bankas.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad aukštų palūkanų aplinkoje padidėjęs komercinių bankų pelningumas ir taip sudaro sąlygas kredito davėjams siūlyti patrauklesnes būsto paskolų maržas: „To rezultatus matome ir praktikoje – nuo 2020 m. vidurio Lietuvoje būsto paskolų maržos vidutiniškai jau sumažėjo 0,6 procentinio punkto iki 1,8 proc. šių metų rugpjūtį.“
Ką daro kitos šalys?
Latvija – ne pirmoji šalis, ieškanti būdų padėti išaugusių palūkanų spaudžiamiems būsto paskolų gavėjams. Tam tikros iniciatyvos buvo kilusios ir Lietuvos Seime, tačiau žalia šviesa joms neužsidegė. Praėjusią savaitę Parlamentas atmetė opozicijos siūlymą būsto paskolų palūkanoms taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.
Tuo metu Lenkija pradėjo programą, kuria jaunesniems nei 45 metų pirmojo būsto pirkėjams valstybė 10 metų tiesiog kompensuos didžiąją dalį paskolos kainos. Šį laikotarpį gyventojams reikės mokėti tik fiksuotas 2 proc. dydžio palūkanas.
Ispanija priėmė įstatymą, numatantį, kad šeimos, kurių metinės pajamos siekia iki 25 tūkst. eurų, o įmokos už būsto paskolas viršija pusę pajamų, galės pasinaudoti teise penkerius metus mokėti mažesnes palūkanas, dėl to nepatirdamos delspinigių ir kitų pasekmių. Skirtumas būtų sumokamas pasibaigus lengvatiniam laikotarpiui.
Panašias priemones taip pat taiko Portugalija, Graikija ir Vengrija. Pavyzdžiui, Graikijoje pradėta paramos programa, kuria pasinaudojusios jaunos šeimos galės gauti valstybės subsidijuojamas paskolas su fiksuotomis 1 proc. palūkanomis, jei bus perkamas ne didesnis kaip 120 kv. m. ploto būstas, kainuojantis iki 150 tūkst. eurų.
Beje, kai kuriose šalyse komerciniai bankai mažinti savo maržas ėmėsi savarankiškai, be politikų nurodymų. Pavyzdžiui, visi Graikijos bankai savo maržas sumažino 0,2 proc., Latvijoje ir Estijoje „Swedbank“ naujų paskolų gavėjams dvejus metus maržos apskritai netaikys.
Galima prašyti kredito atostogų
Lietuvos bankas su finansiniais sunkumais grąžinant būsto paskolą susidūrusiems gyventojams visų pirma rekomenduoja raštu kreiptis į kredito davėją, kuris, įvertinęs konkrečią situaciją gali pasiūlyti įvairių kredito pertvarkymo būdų.
Viena iš įstatymuose įtvirtintų galimybių yra kredito įmokų atidėjimas 3 mėnesiams – vadinamosios kredito atostogos. Prašyti kredito davėjo atidėti įmokų mokėjimą iki 3 mėnesių galima, kai kredito gavėjo visų įsipareigojimų ir pajamų santykis yra didesnis nei 40 proc. ir šiais atvejais.
Prašyti kredito atostogų taip pat galima, jei kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tapo bedarbiu ar neteko ne mažiau nei trečdalio pajamų, nutrūkus santuokai, mirus sutuoktiniui ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu arba iš dalies nedarbingu.
„Per kredito atostogas reikės padengti tik kredito palūkanas, nebent su kredito davėju susitariama dėl kitokio įmokų mokėjimo. Kredito davėjai kiekvieną atvejį vertina individualiai, todėl gali siūlyti ir kitus kredito pertvarkymo būdus, kurie padėtų susidūrus su finansiniais sunkumais. Pavyzdžiui, siūlyti pailginti kredito grąžinimo terminą ir sumažinti įmokos dydį, tačiau nestabdyti kredito grąžinimo keliems mėnesiams ir pan.
Vartotojas turėtų įvertinti kredito davėjo pasiūlytus būsto paskolos pertvarkymo būdus ir pasirinkti tą, kuris būtų optimalus susidariusios situacijos metu ir leistų lengviau įveikti finansinius sunkumus“, – aiškina Lietuvos bankas.
Pasak finansų rinkos reguliatoriaus, vartotojams verta pagalvoti ir apie turimos paskolos refinansavimą, kai rinkoje siūloma mažesnė palūkanų norma nei pagal turimą sudarytą kredito sutartį. Renkantis refinansavimą, reikėtų skaičiuoti, ar šis žingsnis leis sutaupyti, t. y. ar naujo kredito mokėtina kainos (palūkanos ir kiti su sutarties sudarymu susiję mokesčiai), refinansavimo ir kitų galimų išlaidų suma bus mažesnė nei likusi mokėti kredito kaina pagal turimą kredito sutartį.
