Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, svarstant apie turtuolių praturtėjimo priežastis, svarbu suprasti tai, kad pinigai suplaukia pas tuos, kurie valdo kapitalą.
„Spausdinami pinigai reiškia, kad, jei žmogus dirba nuo algos iki algos – jo perkamoji galia praktiškai nesikeičia. Jeigu jis pradeda investuoti, valdyti kapitalą plačiąja prasme – nekilnojamąjį turtą, akcijas, steigti įmones – jo galimybės uždirbti tampa daug didesnės“, – aiškino jis.
Organizacijos „Oxfam“ teigimu, penki turtingiausi pasaulio gyventojai savo turtus padidino, o štai 5 milijardai žmonių – nuskurdo. Vis dėlto, ekonomisto manymu, teigti, kad būtent vienas milijardierius nuskurdina tam tikrą skaičių žmonių – nereikėtų, esą problema slypi visai kitur.
„Atvirkščiai – jis sukuria darbo vietas, kurios yra gerai apmokamos. Problema pasaulyje yra ta, kad, įsivaizduokime, prieš 100 metų, 1923 metais, pasaulyje gyveno 2 milijardai žmonių, o šiuo metu jau gyvena virš 8 milijardų žmonių.
Tie 5 milijardai, kaip ir mes visi, gimė nuogi ir pliki, ir jie nesugebėjo sukurti savo turto. Čia yra problema. Skurstantys žmonės negali arba nesugeba, arba, kai kuriais atvejais, nenori susikurti sau pridėtinės vertės“, – teigė M. Dubnikovas.
Tiesa, yra pastebima, kad turtuoliai dar turtingesniais patampa būtent po įvairių krizių. Ekonomistas paaiškino, kaip jie tą padaro.
„Labai paprasta – visų pirma, greičiausiai, jie turi patirtį. Greičiausiai, jie jau yra ne vieną krizę išgyvenę, kurioje, galimai, yra nudegę ir išmokę elgtis su tomis krizėmis, o tas žmogus, kuris nevaldo kapitalo – patirties neturi ir nesugeba pasinaudoti krize. Kitaip sakant, krizės yra ir galimybės, tad kiekvienoje situacijoje reikia mokėti elgtis“, – teigė M. Dubnikovas.
Turtuoliai tampa valstybe valstybėje
Pastebima, kad turtuoliai tampa tarsi valstybe valstybėje ir patys sau reguliuoja mokesčius. Pasak M. Dubnikovo, galima pastebėti, kad tokia praktika egzistavo kone visais amžiais.
„Mes ne tik apie turtuolius turėtume kalbėti, bet ir apie įtakos turėtojus. Žmonės, kurie buvo kariškiai, diplomatai arba, sakykime, turtingi žmonės – jie visada turėjo įtaką. Kodėl jie turi įtaką? Dėl to, kad savo rezultatais jie gali parodyti, kad gali kažką tai pateikti, o kitas dalykas – turėdami turtus, žmonės turi teisinę galią analizuoti, kur mokesčius mokėti labiausiai apsimoka. Kaip bebūtų gaila, kapitalas, visgi, yra lakus dalykas ir, jeigu kažkurioje pasaulio vietoje yra mažesni mokesčiai, turėjome Airijos pavyzdį, kur didžiosios korporacijos suplaukė dėka mažų mokesčių – jie tą ir padaro, nes jie turi galimybę analizuoti“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, kalbant apie mokesčių mokėjimą – galima įžvelgti tam tikras rimtas problemas.
„Aš manau, kad mokesčius moka kiekvienas vartotojas ir čia atsiranda tam tikra problema, kad milijardai žmonių, kurie gyvena pasaulyje, jie moka mokesčius nuo kiekvieno savo suvartoto, išleisto, suvalgyto euro. Problema su turtuoliais atsiranda tame, kad turtuoliai yra tiesiog vienas žmogus su viena burna ir su dvejomis rankomis. Jis nesuvalgo, jis neišleidžia tiek pinigų, kiek procentaliai gali nuo savo turto ir tie mokesčiai tampa mažesni. Čia turbūt yra tas logiškas paaiškinimas, kodėl mokesčių efektyvus tarifas yra gerokai mažesnis – jis tiesiog vartoja kaip paprastas žmogus, tik jo turtas yra daug aukštesnis, o turto mokesčiai yra žemesni negu vartojimo“, – teigė M. Dubnikovas.
Ekonomisto teigimu, šioje vietoje kelti klausimus, kaip šalių vyriausybės galėtų „susitvarkyti“ su tokiomis problemomis – nėra teisinga.
„Manau, kad tai yra ydingas klausimas. Susitvarkyti su turtuoliais reiškia atimti turtą, o aš sakyčiau, kad vyriausybių pagrindinis uždavinys būtų ne iš kažko atimti, bet kaip įgalinti žmones, kurie turi per mažai, kad jie galėtų užsidirbti ir uždirbti daugiau.
Čia yra didžiausias pasaulio uždavinys, kurį, tikriausiai, kol kas nelabai pavyko visiems išspręsti. Pragyvenimo lygis didėja. Pagalvokime apie mūsų prosenelius ir senelius, kokia jų gyvenimo kokybė buvo ir ką jie turėjo – tačiau, greičiausiai, tas augimo greitis vis dar yra nepakankamas ir tam yra reikalinga edukacija, kad žmonės galėtų valdyti savo likimus ir būti turtingesniais“, – teigė M. Dubnikovas.
Jis taip pat paaiškino, kas galėtų nutikti vėliau, jei paprastų žmonių pajamos nedidės, o turtuoliai taps turtingesni už pačias valstybes.
„Nemanau, kad už valstybę apskritai galima būti turtingesniu, nes valstybės kapitalas yra daug platesnis negu biudžetas. Yra žmonių kiekis, žmonių balsai, kurie turi neįkainojamą vertybę, kurios pralenkti yra neįmanoma. Problema, sakyčiau, yra tame, kad jeigu takoskyra toliau didės, o ji, ko gero, didės – istorija mus moko, kad, kai atsiranda milžiniška takoskyra tarp turtingųjų ir tų, kurie nėra turtingi – paprastai, kyla įvairūs perversmai, maištai, politiniai užsakymai atimti tuos turtus iš turtingųjų ir panašiai“, – teigė ekonomistas.
Visą pokalbį rasite LNK portale:
