Delfi kalbinti pašnekovai nurodė, kad nuo poros mažiau nei pora šimtų eurų – mažokai.
„Dėsim 200 eurų, nes Vilniuje kažkaip ir tai atrodo mažai nuo poros“, – teigė Aistė.
Kita kalbinta pašnekovė tikino į vokelį nuo poros dėsianti 300 eurų. Tokią sumą pasirinko įvertinusi tai, jog vestuvės truks beveik tris dienas, numatyta ir nakvynė svečiams.
Vilnietė Justė sakė vienose vestuvėse jau šįmet buvusi, į vokelį ji dėjo 100 eurų. Dar vienos vestuvės nusimato birželį, į vokelį keliausianti suma taip pat sieks 100 eurų. Tačiau moteris nurodė, kad čia dar prisidės ir mergvakario išlaidos, todėl iš viso šventei bus skirta 200 eurų.
Tuo metu Delfi šnekinta Gabija minėjo dalyvausianti dvejose vestuvėse – į vienas planuoja nešti 250, o į kitas – 300 eurų nuo dviejų žmonių. „Įvertinam, kad šventė su nakvyne žmogui kainuoja apie 120-150 eurų“, – aiškino ji.
Pasak savo įžvalgomis apie vestuvines dovanas pasidalijusio Jono, bent jau remiantis senomis tradicijomis, normalu į vokelį įdėti šiek tiek didesnę sumą, nei vakarėlio dalyviai suvartoja.
„Jei vestuvės iškilmingos ir puošnios, kas prilygsta vakarienei prabangiame restorane, yra normalu 100 eurų nuo žmogaus. Jei pora – 200. O jei vestuvės paprastesnio formato, pavyzdžiui, sukviečia draugus šampano taurei, – tada 50 eurų nuo žmogaus. Dar priklauso ir nuo pareigų vestuvėse“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Šventė neturėtų būti komercinis sandėris
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigė, jog dar praėjusių metų vasarą tokią apklausą darė „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“. Apklausoje didžioji dalis atsakiusiųjų nurodė, jog pora, eidama į draugų vestuves, turėtų neštis 100-200 eurų. Antroje vietoje rikiavosi 200-300 eurų sumos, tačiau buvo nurodžiusių, kad dovanai galėtų skirti iki 100 eurų.
„Kadangi atsakiusiųjų buvo daugiau nei 1000, galime sakyti, kad rezultatai atskleidžia dabartines tendencijas“, – tikino J. Cvilikienė.
Klausimas apie tai, ar svečiai turėtų atpirkti savo išlaidas šventėje, vieningos pozicijos neturi. Pasak pašnekovės, diskutuojant apie apklausos rezultatus, vieni teigė, kad svečiai turėtų susimokėti už gaunamas pramogas, nakvynę ir maistą, tad jeigu vestuvės ištaigingos ir vyksta kelias dienas, suma turėtų būti didesnė.
Kiti kalbėjo, kad šventės kaina yra ją organizuojančiųjų atsakomybė ir apsilankymas vestuvėse nėra tolygus paslaugų pirkimui, tad kiekvienas dovanos sumą turėtų apsibrėžti pagal savo galimybes.
„Aš pritarčiau pastarųjų nuomonei. Šventė neturėtų būti komercinis sandoris, kuriame svečiai būtų įpareigoti padengti jos organizavimo išlaidas“, – sakė J. Cvilikienė.
Jaunieji turi ir kitokių pageidavimų
Pasak „Vestuvių verslo mokyklos“ įkūrėjos, vestuvių planavimo mentorės Ingos Klimienės, jau daug metų pagal nerašytas taisykles piniginės dovanos dydis nusakomas įsivertinus svečio vakarienės ir nakvynės kainą šventėje.
„Kiek žmonių tokio principo laikosi – kiekvieno ne tik asmeninis reikalas, bet ir finansinės galimybės. Tėvai ir itin artimi šeimos nariai dažniausiai dovanoja daugiau“, – įvardijo ji.
I. Klimienė taip pat pastebėjo, kad šiais laikais populiarėja jaunųjų pageidavimas vietoje dovanų gauti tam tikrų dalykų ar priemonių, kuriuos jie vėliau paaukoja įvairioms labdaros organizacijoms.
„Pastebiu, kad tokie pageidavimai apsunkina svečius šventės dieną, nes tokie jaunųjų poreikiai kone priverstinai įpareigoja šventės dalyvius pasirūpinti tuo, kad aktualu būtent jauniesiems, o ne jiems patiems.
Viskas būtų puiku, jei jauniesiems įvairaus pobūdžio aukojimas yra kasdienybė ir jie tuo gyvena. Deja, dažnai tokios aukojimo „akcijos“ vestuvių dieną svečių sąskaita tebūna vienetinis tos dienos „projektas“, – kalbėjo vestuvių planuotoja.
Ji taip pat antrino, jog svečiai neturėtų „atpirkti“ savo dalyvavimo vestuvėse – taip būti neturėtų.
„Deja, pastebiu, jog yra porų, kurioms svarbu jog šventė „atsipirktų“ gautomis piniginėmis dovanomis“, – teigė I. Klimienė.