Į šiuos klausimus Vilniaus universiteto mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykusiame renginyje „Ką perkame ir vartojame? Kodėl?“ bandė atsakyti universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojai.
Viena iš renginio pranešėjų lektorė Indrė Radavičienė susirinkusiųjų paklausė, kam, jų nuomone, pasaulyje išleidžiama daugiausiai pinigų. Atsakymas ir nustebino, ir prajuokino. Tai – moteriški drabužiai. Be to, prognozuojama, kad ateityje moterys dar labiau norės puoštis ir išleis dar daugiau.
Ji taip pat nustebino pasakodama, ką statistika rodo apie lietuvių pajamas ir išlaidas.
„Mūsų sugebėjimai yra labai dideli. Mes uždirbame 60 mlrd. litų pajamų per metus, o išlaidos siekia 72 mlrd. litų. Turiu pridėti, kad dar porą milijardų mes netgi sugebame atsidėti juodai dienai. Esame unikali tauta“, - juokavo lektorė.
Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad lietuviai daugiausiai pinigų skiria ne drabužiams ir avalynei. Ši kategorija mūsų šalyje viso labo ketvirtoje vietoje. Didžiausią sumą išleidžiame maistui. Ji siekia net 41,2 proc. visų mūsų gaunamų pajamų.
Antroje vietoje Lietuvoje pagal skiriamas pajamas įsitvirtino būstas, vanduo ir elektra – 15,2 proc.
Transportui lietuviai skiria šiek tiek mažiau nei dešimt procentų – 9,1 proc. Jau minėtiems drabužiams ir avalynei – 7 proc. Na, o laisvalaikiui, viešbučiams, restoranams ir kitoms pramogoms žmonės Lietuvoje teskiria 4,2 proc. Visuose šiuose rodikliuose Europos vidurkis gerokai lenkia mūsų šalį.
Dar nepažįstami pardavėjų triukai
Klabėdamas apie tai, kodėl ką nors perkame prof. S. Urbonavičius priminė poreikių piramidę. Esą pirmiausia stengiamės išpildyti fiziologinius poreikius, o tik paskutinėje vietoje yra saviraiška, kuriai priklauso ir laisvalaikis. Taip pat, dažnai perkame dėl paprasčiausio noro, o kartais – paveikti aplinkos.
Jau esame įpratę, kad akcijos yra taikomos ne tam, kad pirkėjas sutaupytų, o kad išleistų daugiau. Taip pat žinome, kad prekės parduotuvėje išdėstomos taip, jog pirkėjas iki dažniausiai perkamų prekių turėtų nueiti kuo ilgesnį kelią, o tuo pačiu – ir pamatyti kuo daugiau kitų prekių.
Profesorius trumpai pristatė dar kelias mažiau žinomas Lietuvoje ir užsienyje taikomas taktikas, paskatinančias vartotojus ką nors įsigyti. Viena iš jų – priminti pirkėjui, ko jam reikia. Kaip pavyzdį prof. S. Urbonavičius pateikė užsienio aprduotuvėse naudojamus prekių vežimėlius, kuriuose įrengtas atskiras skyrelis. Ant skyrelio pažymėta, kad į jį pirkėjas gali susidėti norimas pirkti daržoves ir vaisius.
„Niekas nesakė „tu pirk daržoves“, bet spėkit, kas pamirš nusipirkti daržovių, kai vežimėly mato šą liniją? Pardavimai padidėjo 102 proc.“, - sakė profesorius.
Siekiant padidinti pardavimus kai kurios parduotuvės apsiriboja vos kelių rūšių prekėmis. Tokiu būdu pirkėjui paprasčiau išsirinkti ir jis tikrai ką nors įsigys. Taip pat pirkėjui nuolatos pateikiami papildomi pasiūlymai. Šalia duonos skyriaus dažnai stovi stendas su riešutu kremu, šalia gėlių – trąšos ir vazonai.
Eiti į parduotuvę ar vairuoti nebereikės
Aptarus vyraujančias tendencijas prof. dr. Vytautas Dikčius pamėgino pristatyti, kas rinkos ir vartotojų laukia po šešiolikos metų – 2030-aisiais. Tiesa, profesorius juokavo, kad jo darbas panašus į orų pranešėjo, bet skiriasi tuo, kad orų prognozes galima patikrinti jau kitą dieną.
Pagal dabartines tendencijas ir technologinius pokyčius, V. Dikčius prognozavo, kad 2030 m. gyventojų skaičius pasaulyje turėtų pasiekti 8,5 mlrd. dyventojų.
Dėl šios priežasties ims stigti maisto ir vandens. Bandant išspręsti pastarąją problemą bus naudojamas nudruskintas vandenynų ir jūrų vanduo, o maisto trūkumą bus bandoma panaikinti net ir draugiabučius namus pritaikant daržovių auginimui.
Taip pat žadama, kad gerokai pailgės gyvenimo trukmė – gyvensime iki 120-130 metų. Tiesa, tai reiškia, kad į pensiją išeiti taip pat teks gerokai vėliau, o išsivysčiusiose šalyse vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės sudarys daugiau kaip 30 proc. visų gyventojų.
Jau daugeliui žinomas 3D spausdintuvas taps ateities įrenginiu. Profesorius teigė, kad juo turėtų būti galima atsispausdinti ne tik kasdienius daiktus, ko jau pasiekta dabar, bet netgi kūno dalis.
Ko negalėsime atsispausdinti 3D spausdintuvu, įsigysime internetu.
Prekes vos per porą valandų mieste mums pristatys robotai. Pastarieji pagelbės ir transporte – nebereikės taksi vairuotojų, o vėliau galbūt nereikės vairuoti patiems. V. Dikčius juokavo, kad auditorijoje sėdintys jaunuoliai gali nebegalvoti apie vairuotojo pažymėjimą – jo paprasčiausiai ateityje neprireiks.
Hologramas ir kitus išmaniuosius įrenginius turėsime net ir kasdieniuose daiktuose ar patalpose. Deja, taip pat visur būsime stebimi.
Nors prognozės lieka prognozėmis, profesorius atkreipė dėmesį, kad, jei visos šios technologijos atsiras mūsų gyvenimuose, išnyks apie 2 mlrd., sumažės mokslo įstaigų, nes studentus ir mokinius bus galime pasiekti internetu ar kitomis technologijomis, išnyks apie pusė prekybos centrų.
