Įmonėms nėra įprasta metų pabaigoje darbuotojams skirti papildomus piniginius priedus, nepriklausančius prie suderėto atlygio. Darbdaviai dažniau renkasi kitas nefinansinės naudos priemones, tokias kaip kalėdiniai renginiai darbuotojams ir jų vaikams, mažos dovanėles ar dovanų kuponai.
Visgi, yra įmonių, kuriose šis priedas yra privalomas darbo užmokesčio komponentas, suderėtas ir įtrauktas į darbo sutartį. Dažniausiai šis priedas yra tam tikras procentas nuo bazinio atlygio ir yra išmokamas kartu su gruodžio atlyginimu dar iki Kalėdų.
Baltijos šalyse kalėdinę premiją gauna nedaugelis. 10 proc. - Lietuvoje, 13 proc. Latvijoje ir Estijoje. Paprastai jos dydis neviršija penktadalio bazinės algos (nuo 173 iki 210 eurų).
Kalėdinės premijos labiausiai paplitusios Kroatijoje, kur iki 44 proc. darbuotojų gauna šį priedą, tačiau jo dydis nėra labai didelis.
Paprastai premija siekia 23 proc. kroatų bazinės algos arba vidutiniškai 185 eurus. Kalėdiniai priedai taip pat populiarūs Slovėnijoje, juos gauna kas trečias darbuotojas, o priedo dydis lenkia kroatų ir sudaro apie 31 proc. bazinės algos (vidutiniškai 422 eurų).
Balkanuose, Bosnijoje ir Hercegovinoje (15 proc.), Serbijoje (8 proc.) Kalėdų premijos yra šiek tiek mažiau paplitusios, tačiau daug didesnės vertės nei Kroatijoje ar Slovėnijoje. Bosnijoje Kalėdų premija - 78 procentai bazinės algos (625 eurai), o Serbijoje - 86 procentai bazinės algos (481 eurai).
Centrinėje Europoje kalėdiniai priedai ne itin paplitę, bet sumos dosnesnės. Žmonės gali planuotis didesnius pirkinius, nes jie gauna nuo 720 iki 850 eurų dydžio priedus, išskyrus Lenkiją, kurioje priedų suma nėra tokia didelė.
Lenkijoje priedus gauna 19 proc. darbuotojų, Slovakijoje – 17 proc., 14 proc.- Čekijoje ir 13 procentų – Vengrijoje. Vengrijoje darbuotojai apdovanojami dosniausiai, jų kalėdinio priedo dydis siekia 91 procentą bazinio darbo užmokesčio.
Suomijoje kalėdiniai priedai skiriami vos 4 proc. darbuotojų, o jų dydis siekia 21 proc. Suomijos bazinio darbo užmokesčio.
