Jis, kaip ir šios ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas Henrykas Szymańskis, viliasi, kad puikių Lenkijos ir Lietuvos verslininkų bendradarbiavimo pavyzdžių tik daugės.
Lenkija – augantis traukos centras
Šalis kaimynė lyg medus traukia užsienio investuotojus. Vien pernai bendra tiesioginių tarptautinių investicijų Lenkijoje suma sudarė daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra net 63 proc. daugiau negu 2010 metais. Nors ekonomikos krizė gerokai pakenkė Senojo žemyno finansiniam stabilumui, Lenkija ne tik sugebėjo parodyti gerus ekonominius rodiklius, bet ir vienintelė iš ES narių išvengė recesijos.
Augantis bendrasis vidaus produktas, bankinės sistemos stabilumas, rinkos konkurencingumas, palyginti su Bendrijos senbuvėmis, lemia Lenkijos populiarumą tarp užsienio investuotojų. Nenuostabu, kad tokie pasaulio gigantai kaip „Motorola“, IBM, „Google“, ABB, žinomi automobilių koncernai ir farmacijos kompanijos ne tik steigia Lenkijoje savo atstovybes, bet ir kuria ištisus tyrimų centrus.
„Lenkija yra atvira visiems“, – teigia pašnekovai. Tiesa, tiek J. Skolimovskis, tiek H. Szymańskis pabrėžia, kad norint žengti ir išsilaikyti šalies kaimynės rinkoje būtina tam pasirengti ir pasinaudoti vietos partnerių pagalba.
Be partnerių – sunkus kelias
Jam pritariantis H. Szymańskis teigia, kad būtent elementarių žinių apie Lenkijos rinkos specifiką stoka, nemokėjimas sukurti reiklios rinkos užkariavimo strategijos daro įtaką lietuvių verslininkų vangumui pasirenkant Lenkiją kaip verslo plėtojimo kryptį.
„Esame kaimynai, kurie ne tik gali, bet ir savotiškai privalo vienas kitam padėti, vienas kitą papildyti. Tad bendradarbiavimas, paremtas abipuse ekonomine nauda, gali ir turi būti viena artumo, kaimynystės formų“, – sako H. Szymańskis.
Greičiausias būdas pradėti eksportą į Lenkiją – nusipirkti ten jau veikiančią bendrovę, bet tai lengva tik iš pažiūros. Pasak Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovo, kelias į šalies kaimynės rinką nėra lengvas. Lietuvos įmonėms, norinčioms joje įsitvirtinti, reikia įveiktį didžiulę lenkiškų ir užsienio bendrovių konkurenciją, išmokti veikti didžiulėje, sudėtingoje terpėje, kurioje išsilaikyti neretai neįmanoma be vietos partnerių pagalbos.
Būtent vietos atstovai gali pasirūpinti – bent jau pradžioje – rinkodara ir klientų paieška. Ypač tai pasakytina apie didelius projektus, kuriuose dalyvavimas reikalauja ne tik didelių finansinių galimybių, bet ir ilgametės patirties. Įtakingi pagalbininkai ir kartais net ir politinis užnugaris gerokai palengvina kelio skynimąsi į daug perspektyvų žadančią rinką.
Kodėl verta žengti į Lenkiją?
Šalis, su kuria Lietuvą sieja ilgamečiai kultūriniai, istoriniai saitai, vilioja ne tik dinamiškai augančia vietos rinka, bet ir strateginiu išdėstymu tarp Vakarų ir Rytų. Lenkijos ūkio patrauklumas ir konkurencingumas, palyginti su kitomis ES narėmis, yra akivaizdūs.
Pašnekovų teigimu, lietuviškos įmonės, nusprendusios žengti į Lenkiją, ne tik praplečia savo prekių prekybos tinklą, bet ir gauna galimybę prasimušti į kitų šalių rinkas.
„Vien ko verta Vokietijos kaimynystė“, – pabrėžia Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. Skolimowskis. Pasak jo, šalies kaimynės pranašumų sąrašas nuolat ilgėja: „Šiandienė Lenkija nė iš tolo neprimena šalies, kuri galbūt įstrigusi daugelio lietuvių atmintyje. Tai moderni valstybė su puikiai išvystyta kelių, geležinkelių, oro ir jūros uostų infrastruktūra, su palankia bankine ir teisine sistema, kurios traukia užsienio investuotojų dėmesį.“
Kalbant apie Lenkijos pranašumus negalima pamiršti kvalifikuotų darbuotojų kadrų, kurių branduolį sudaro šiuolaikinėje rinkoje itin vertinami techninių specialybių absolventai – fizikai, chemikai, biochemikai.
„Aukšta studijų kokybė lemia mokslo laimėjimų gausą. Lenkų mokslininkai atrado pirmąją planetų sankaupą už Saulės sistemos ribų, parengė mėlynojo, puslaidininkų lazerio technologiją, išskyrė motinines ląsteles iš kaulų čiulpų“, – aukštais lenkų mokslininkų laimėjimais džiaugiasi Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas.
Pasak jo, lenkų mokslinės minties triumfas nemažai prisideda prie užsienio investicijų Lenkijoje gausos.
Pagalba užsienio investuotojams
Viena didžiausių ES vartojimo rinkų suteikia puikių perspektyvų tiek maisto produktų perdirbėjams, inžinerinei pramonei ir informacinių technologijų (IT) sektoriaus atstovams, tiek mobiliųjų komunikacijų bendrovėms ir daugybei kitų. Lietuvių investuotojų dėmesį galėtų patraukti pastatų statybos ir kelių tiesimo sektorius, kuriame jau yra naudingo lenkų ir lietuvių įmonių bendradarbiavimo pavyzdžių. Pasak specialistų, abiejų šalių verslininkus taip pat turėtų sudominti su atsinaujinančia energetika susiję projektai.
Pasak ministro patarėjo, Lenkijos rinkoje perspektyvų turi tiek didelės, tiek vidutinės ir mažos bendrovės. Jos su lenkų firmomis galėtų kurti bendras įmones. H. Szymańskis pabrėžia, kad Lenkija siūlo visokeriopą pagalbą užsienio bendrovėms, investuojančioms jos rinkoje.
„Labai vertiname investuotojus, kurie ateina į mūsų šalį, todėl norėdami palengvinti pirmuosius veiklos žingsnius siūlome savotiškų „angelų sargų“ pagalbą. Prie tokių priskirčiau aibę specializuotų institucijų, tokių kaip Lenkijos informacijos ir užsienio investicijų agentūra arba Lenkijos plėtros agentūra. Visą naudingą informaciją, kuri pravers žengiant į Lenkiją ir padės pradėti veiklą, taip pat galima gauti mūsų Prekybos ir investicijų rėmimo skyriuje“, – sako jo vadovas H. Szymańskis.
Vienodas mentalitetas – paspirtis verslui
Tiek J. Skolimowskis, tiek H. Szymańskis tvirtina, kad dar didesnį Lenkijos ir Lietuvos verslininkų suartėjimą bei tolesnį bendradarbiavimą gali lemti ir panašūs mąstymo bei verslo plėtojimo modeliai.
„Tarp mūsų yra daugiau panašūmų nei skirtumų“, – sako Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir tuoj pat ima vardyti lenkų ir lietuvių ekonominio bendradarbiavimo pavyzdžius. Su Lenkija bendradarbiaujančių ir čia investuojančių įmonių iš Lietuvos sąrašas nuolat ilgėja. Be seniai šalies kaimynės rinkoje įsitvirtinusių AB „Sanitas“, „Achemos“ grupės ar „Tiltra Group“ įmonių, atsiranda naujų bendrovių, norinčių išmėginti jėgas.
J. Skolimowskis džiaugiasi, kad dviem didelėms lietuviško kapitalo įmonėms (Lietuvos aviacijos verslo įmonių grupė „Avia Solutions Group“ ir „Agrowill Group“, viena didžiausių pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimančių įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES – aut. past.) pavyko žengti į Lenkijos biržą.
Verslo ir mąstymo modelių panašumą patvirtina lietuvių verslininkai, sėkmingai plėtojantys verslą Lenkijoje. Pasak jų, žengimo į Lenkiją bijoti tikrai nereikia, priešingai, stengtis visapusiškai išnaudoti siūlomas galimybes. Kartu jie atkreipia dėmesį, kad dėl dydžio Lenkijos rinka yra ne tik patraukli, bet ir apgaulinga. Bet kokia klaida, padaryta svetimoje šalyje, gali kainuoti daug daugiau negu Lietuvoje.
Lenkija atvira drąsiems
Lenkijos rinka masina užsienio investuotojų, tarp jų ir Lietuvos verslininkų, vaizduotę. Geografinis artumas, ganėtinai panašūs Lenkijos ir Lietuvos pirkėjų vartojimo įpročiai bei kiti aspektai suteikia ilgailaikių perspektyvų lietuviškoms įmonėms žengti į šią neretai nepelnytai nevertinamą rinką.
Nors verslo organizavimo praktikoje tarp dviejų šalių yra tam tikrų skirtumų, patirties, įgytos Lietuvoje, pritaikymas kaimynų rinkoje gali tapti reikšmingu pranašumu ir padėti greičiau įtvirtinti savo verslą Lenkijoje.
Lenkijos ir Lietuvos mokesčių lyginamoji lentelė
| Mokesčiai | Lenkija | Lietuva |
| Pelno mokestis (angl. CIT – Corporate Income Tax) | 19 % | 15 % |
| PVM (angl. VAT) | 23 % (taikomi ir lengvatiniai tarifai – 8 % ir 5 %) | 21 % |
| Gyventojų pajamų mokestis (angl. PIT – Personal Income Tax) | iki 85 528 Lenkijos zlotų – 18 % minus suma, sumažinanti mokestį 556 zł 02 grper 85 528 Lenkijos zlotų – 14 839 zł 02 gr + 32 % perviršio | 15 % |
| Dividendų mokestis (fiziniams asmenims) (angl. Tax on dividens, individuals) | - dividendai 19 %- palūkanos 20 %- licencijos priklausiniai 20 %- nematerialios paslaugos 20 % | 20 % |
| Socialinio draudimo mokestis | Pensijų draudimas 19,52 %(darbuotojas 9,76 %, darbdavis 9,76 %)Sveikatos draudimas 9 % | Darbuotojo dalis 9 % Darbdavio dalis 30,98 % |
Šaltinis: Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų skyrius
Daugiau informacijos norintiems pradėti verslą Lenkijoje
Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius, tel. (8 5) 261 79 60, e. paštas vilnius@trade.gov.pl, www.vilnius.trade.gov.pl/lt
| Lenkijos informacijos ir užsienio investicijų agentūra (lenk. Polska Agencja Informacji i Inwestycji Zagranicznych) | Pagalba dideliems ir vidutiniems investuotojams | www.paiz.gov.pl |
| Investuotojų ir eksportuotojų aptarnavimo centrai (lenk. Centra Obsługi Inwestorów i Eksporterów) | Pagalba dideliems ir vidutiniems investuotojams | www.coie.gov.pl/en/ |
| Lenkijos verslo plėtros agentūra (lenk. Polska Agencja Rozwoju Przedsiębiorczości) | Pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms, plėtojančioms verslą Lenkijoje | www.parp.gov.pl |
| Šalies paslaugų sistema (lenk. Krajowy System Usług) | Pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms, plėtojančioms verslą Lenkijoje | www.ksu.parp.gov.pl/pl |
Lenkija 2012 m. 01- 08 mėn. užėmė 6- tą vietą pagal Lietuvos eksporto mastą
| Didžiausią Lieuvos eksporto dalį į Lenkiją sudaro šios prekės (2012 01-08 mėn.) | Proc. |
| Mineraliniai produktai | 37,4 |
| Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai | 8,99 |
| Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai | 7,3 |
| Augaliniai produktai | 6,95 |
| Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija | 6,6 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
ANONSAS: Naujame "bzn start" lapkričio mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių istorijų: "VERSLO ISTORIJA: „Soltros“ įkūrėjas Vytautas Rumba apie šeimos verslą, kuriuo gyvena“, ”Vot ONO” klubo idėją, kurią išsuko du jaunuoliai , interviu su Radvilu Bubneliu apie pirmą verslą ir laisvę, kurią padeda pajusti pinigai. Taip pata Jūsų laukia daug kitų tikrų verslo gyvenimo užkulisų.
