Rinka ir jos potencialas
Vienas bene labiausiai verslininkus galinčių suvilioti faktų apie Baltarusiją – jos gyventojų skačius ir pasiskirstymas. Tai valstybė, kurioje gyvena beveik 10 mln. žmonių, o iš jų daugiau nei 76 proc. yra miestiečiai. Vadinasi, miestuose galima rasti didžiąją potencialių klientų dalį. O tie, kas lankėsi Minske, nenustebs sužinoję, kad vien jame gyvena beveik 2 mln. žmonių. Ne veltui ten gerokai platesnės pagrindinės gatvės nei Vilniuje.
Niekas nežino, kaip baltarusiai gyventų, jei politinė ir ekonominė sankloda būtų kaip Europos Sąjungos šalyse, tačiau dabar tai yra šalis, kurioje vis dar vykdoma planinė ekonomika ir vadovaujamasi socialiai orientuotu rinkos modeliu.
To pakanka, kad klestėtų energetikos, inžinerijos, žemės ūkio, chemijos, medžio apdirbimo, kasybos, statybos ir tam reikalingų medžiagų gamybos sektoriai. Svarbiausią vietą iš jų užima naftos produktų gamyba ir maisto (įskaitant gėrimus bei tabaką) pramonė.
Nenuostabu, kad daugiausia baltarusiai eksportuoja būtent naftos gaminių, chemikalų, įvairių žemės ūkio maisto gėrybių ir technikos. Tiesa, praeitų metų duomenimis, importo sąraše dominuoja tie patys pavadinimai, kaip ir eksporto lentelėse.
Tai puikiai atspindi, į ką orientuojasi Baltarusijos ekonomika. Kitaip nei daugelyje pasaulio šalių, ten informacinių technologijų pagrindu kuriamų įmonių yra palyginti nedaug. O tos, kurios įsteigiamos, turi aiškiai apibrėžtą veiklos teritoriją: Rusija ir jai artimos valstybės.
Šią tendenciją iliustruoti galima ir pasitelkus paprastą internetworldstats.com statistiką. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra daugiau nei 1,1 mln. socialinio tinklo vartotojų, o Baltarusijoje, kur gyventojų kelis kartus daugiau, jų priskaičiuojama vos per 500 tūkst. O štai socialinio tinklo „Vkontakte“ paslaugomis naudojasi 3,4 mln. baltarusių.
Atlikus nesudėtingus skaičiavimus akivaizdžiai matyti, kad Baltarusija nėra ta šalis, kur žmonės masiškai skubėtų apsigyventi internete. Gal ir nieko keista. O ką ten veikti, kai šalyje interneto ryšį turi teisę tiekti tik viena bendrovė, interneto pralaidumą vis didinanti Rusijos kryptimi?
Nors eiliniai Baltarusijos vartotojai nėra taip įnikę į internetą kaip vakariečiai, tenykščiai informacinių technologijų (IT) specialistai vertinami labai gerai. „Global Service 100“ sąraše, pristatančiame geriausias IT paslaugų pirkimo vietas, pateko tarp 20 geriausiųjų ir užėmė 13 vietą.
Nuolaidos – išrinktiesiems ir specialiųjų zonų nariams
Ieškantys galimybių ir nebijantys iššūkių tikrai gali žengti į Baltarusijos rinką. Tik prieš tai būtina suprasti, kad verslas bus įrėmintas į tam tikrus demografinius, kultūrinius ir politinius rėmus. Jei tai negąsdina, tuomet reikia imtis realių veiksmų. Juolab kad sektinų pavyzdžių yra ne vienas.
Nors spaudoje vis pasirodo informacijos apie Lietuvos verslininkų karčią patirtį Baltarusijoje ir ten klestinčią biurokratiją, cenzūrą bei žmonių nemotyvuotumą dirbti, yra ir gerų naujienų. Kad ir tai, jog Baltarusijoje veikia 6 laisvosios ekonominės zonos (LEZ) (Breste, Vitebske, Gomelyje, Gardine, Minske ir Mogiliove).
Tiesa, norintys pasinaudoti jų teikiamais pranašumais turi Baltarusijoje investuoti ne mažiau kaip milijoną JAV dolerių. Tuo iki šiol susigundė beveik 270 kompanijų iš viso pasaulio.
Baltarusijoje veikiančių laisvųjų ekonominių zonų suteikiamos nuolaidos
· 5 metus neimamas pelno mokestis, o vėliau jam taikoma 50 proc. nuolaida
· Netaikomas nekilnojamojo turto mokestis (LEZ teritorijoje turimam ar nuomojamam turtui)
·Netaikomi mokesčiai įsigyjant transporto priemones
· Netaikomi muito mokesčiai visoms žaliavoms ir įrangai, importuojamai iš kitų šalių
· Įsipareigojama, kad įmonės galės 7 metus vadovautis dabar galiojančiais įstatymais
Baltarusijoje veikiančios LEZ yra gana svarbi priemonė, padedanti skatinti šaliai svarbių sričių plėtrą. Jas 2012 m. nustatė Baltarusijos ministrų taryba ir šalies nacionalinis bankas. Jie nutarė, kad iki 2015 m. prioritetinėmis sritimis laikomos farmacijos, biotechnologijų, nanotechnologijų, aukštųjų technologijų, naujų medžiagų gamybos, informacijos ir komunikacijos technologijų, chemijos, transporto infrastruktūros ir kelios kitos sritys.
Ar šioms sritims taikomos kokios nors nuolaidos? Kaip teigia Baltrusijos nacionalinės investicijų ir privatizavimo agentūros specialistai, įvairaus pobūdžio valstybinė parama teikiama tiems, kas verslą plėtoja nedideliuose miesteliuose ar kaimo vietovėse.
Be to, galima tikėtis, kad pavyks pasiekti individualų susitarimą su Baltarusijos vyriausybe (aktualu didelėms bendrovėms, planuojančioms daug investuoti). Na, ir daygybė nuolaidų suteikiama tiems, kas veiklą plėtoti imasi Baltarusijoje esančiuose aukštųjų technologijų parkuose bei minėtose laisvosiose ekonominėse zonose.
Paprasta pradėti, bet sudėtinga plėtoti
Ketinantys žengti į Baltarusijos rinką turėtų žinoti, kad ten įteisinti savo veiklą galima dviem būdais: atidarius atstovybę arba įsteigus įmonę. Įmonių yra trys tipai: ribotos atsakomybės kompanijos, bendrijos ir uždarosios akcinės bendrovės.
Populiariausia iš jų yra pirmoji. Tokią formą pasirinko daugiau nei 73 proc. įmonių savininkų. Suprantama – jai netaikomi minamalaus įstatinio kapitalo reikalavimai. Ir apskritai jie galioja tik uždarosioms akcinėms bendrovėms. Jų pradinis kapitalas turi būti maždaug 3 000 Lt.
Jei vadovausitės Pasaulio banko sudaromu „Doing Business“ reitingu, tai pamatysite, kad Baltarusijoje pradėti verslą ir atidaryti įmonę nėra sudėtinga. Tai net paprasčiau nei Lietuvoje ir, pasak Pasaulio banko specialistų, gerokai.
Vis dėlto Baltarusijoje kyla daug problemų dėl tokių dalykų kaip elektros linijos atvedimas, kreditavimas, mokesčių mokėjimas, prekyba užsienyje ir įmonių mokumas. Bendrai vertinant bei atsižvelgus į visus kriterijus minėtame šių metų „Doing Businiess“ reitinge Baltarusijai skirta 58 vieta. Lietuva yra gerokai aukščiau – 27-oje vietoje.
Nepaisant to, stebėjimai rodo, kad net ir A. Lukašenkos valdoma šalis supranta, jog verslui reikia laisvės ir paprastumo. To siekdama Baltarusija per praėjusius metus itin patobulėjo mokesčių ir statybų leidimų srityse. Tikėtina, kad ir ateityje verslo sąlygos bus gerinamos. Ypač tose srityse, kuriose Baltarusijoje jaučiamas aiškus stygius.
Tiesa, šviesesnė ateitis kol kas labai priklauso nuo Rusijos, su kuria Baltarusija yra glaudžiai susisaisčiusi. Ypač nepalanki mūsų kaimynei būtų Rusijos ekonomikos krizė, apie kurią vis dažniau užsimena ir Lietuvos, ir užsienio ekspertai. Tiesa, Maskva kol kas nelinkusi to pripažinti, tad lieka laukti ir vadovautis rinkose matomais teigiamais ar neigiamais požymiais.
Mokesčių Baltarusijoje ir Lietuvoje palyginimas
| Mokesčiai | Baltarusija | Lietuva |
| Pelno mokestis | 18 proc. | 15 proc. |
| PVM | 0; 9,09; 10; 16,67; 20 proc. | 21 proc. |
| Fizinių asmenų pajamų mokestis | 9; 12; 15 proc. | 15 proc. |
| Socialinis draudimas (darbuotojas) | 6 proc. | 3 proc. + 6 proc. |
| Socialinis drausimas (darbdavys) | 28 proc. | 31 proc. |
| Dividendų mokestis | 12 proc. | 20 proc. |
| Nekilnojamojo turto mokestis | 1; 2 proc. |
* Min. atlyginimas Baltarusijoje – 1 395 000 Baltarusijos rublių, arba maždaug 403 litai
Naudingos nuorodos norintiems pradėti verslą Baltarusijoje
http://investinbelarus.by/en/
http://www.belarus.by/en/business/companies
http://nalog.by
http://www.minprom.gov.by
http://www.mpt.gov.by
http://mshp.minsk.by
http://www.mintorg.gov.by
http://www.economy.gov.by
http://www.minfin.gov.by
Baltarusija 2013 m. I–VI mėn. užėmė 7-ą vietą pagal Lietuvos eksporto mastą
| Didžiausią Lietuvos eksporto dalį (2013 m. I- V mėn.) į Baltarusiją sudaro šios prekės | Proc. |
| Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys | 43,72 |
| Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys | 34,15 |
| Plastikai ir jų dirbiniai | 11,68 |
| Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų vaisių arba melionų žievelės ir luobos | 7,37 |
| Farmacijos produktai | 4,5 |
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Naujame „bzn start" mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių ir naudingų istorijų: VERSLO ISTORIJA apie „Švaros broliai” įkūrėjus Andrių ir Evaldą Kinderius, kurie prieš 15 metų atidarę nedidelę plovyklą, dabar džiaugiasi holdingu, kuriame dirba daugiau nei 500 darbuotojų. Numeryje apžvelgiamos verslo galimybės Baltarusijoje, nuo mokesčių iki verslo kultūros aspektų, žurnalistinis tyrimas, kuriame susipažinsite su atlikta apklausa „Į kokį verslą lietuviai investuotų ir kokia pradžios kaina?” . Taip pat startuolį „Chimp Inn”, kurį sumanė Artūras Meškelė. Jo sugalvotas įrankis padeda žmonėms įvairias pramogas išmėginti nemokamai. Taip pat sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.
