Jei turite mediko išsilavinimą ir pastaruosius metus Lietuvoje dirbote pagal specialybę, tai dar nereiškia, kad tik išvykęs į kitą ES šalį iškart galėsite dirbti pagal specialybę. Nors ES žada laisvą darbo jėgos judėjimą, kiekviena šalis taiko savas kvalifikacijos pripažinimo taisykles.
Lietuvoje su profesinės kvalifikacijos nepripažinimo ginčais ES dirba „Solvit“ prie Ūkio ministerijos. „Solvit“, kuri sprendžia piliečiams kilusias, su vidaus ES rinka susijusias problemas, atstovas Vedas Samukas teigė, kad daug skundų dėl lietuvių profesinės kvalifikacijos nepripažinimo užsienyje nesulaukia, tačiau pateikia keletą pavyzdžių.
Prašymas buvo „kažkur“ užmestas
Medicininį išsilavinimą ir slaugytojo psichiatrijos ligoninėje turėjęs emigrantas tikėjosi, kad Jungtinėje Karalystėje būtų pripažinta jo, kaip psichikos sveiktos slaugytojo ar bendrosios praktikos slaugytojo, kvalifikacija. Deja, jam kilo sunkumų - jis turėjo tik Sveikatos apsaugos ministerijos pažymą dėl vaikų slaugytojo kvalifikacijos. Vyrui teko užtrukti, kol jis pasirūpino nauja pažyma dėl psichikos sveikatos slaugytojo ar bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacijos atitikimo.
Sunkumų kilo ir dar vienam Lietuvos piliečiui, tačiau šį kartą – Ispanijoje. Kad galėtų dirbti bendrosios praktikos slaugytoju, jam reikėjo baigti adaptacinę programą.
„Tačiau programos sėkmingai baigti nepavyko dėl ispanų kalbos įgūdžių stokos. Nors remiantis ES direktyva, adaptacinė programa turi būti atskirta nuo kalbos patikrinimo ir asmens profesinės kvalifikacijos turėtų būti pripažįstamos neatsižvelgiant į kalbos lygį, šiuo atveju asmuo negalėjo sėkmingai baigti adaptacinės programos dėl kalbos barjero ir tuo pagrindu profesinė kvalifikacija nebuvo pripažinta“, - pasakojo „Solvit“ centro atstovas.
V. Samukas pastebėjo, kad nutinka ir tokių atvejų, kai užsienio šalys nesilaiko terminų. Pavyzdžiui, Lietuvos pilietis kreipėsi į „Solvit“ dėl niekaip nepripažįstamos jo profesinės kvalifikacijos Airijoje. Tik pradėjus šia situacija domėtis domėtis specialistams atsakinga institucija Airijoje atsiprašė ir paaiškino, kad prašymas su visais dokumentais „buvo kažkur užmestas“ ir vertinimo procesas dar net nebuvo pradėtas.
Šiuo metu kaip tik nagrinėjamas piliečio skundas dėl kvalifikacijos pripažinimo Vokietijoje. Procesas užstrigo todėl, jog netikrinama, ar diplomas tikrai atitinka ES standartus, nes studijos buvo baigtos dar Lietuvai neįstojus į ES.
„Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija yra išdavusi pažymą dėl diplomo atitikimo ES teisės aktų reikalavimams, Vokietijos institucijos neturėtų pakartotinai tikrinti“, - svarstė pašnekovas.
Probleminių situacijų nedaug
Vis dėlto profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorė Birutė Kindurienė teigė, kad Lietuvoje įgytos kvalifikacijos nesukelia daug problemų emigravus į kitas Europos šalis.
„Lietuvoje išsilavinimas yra gero lygio, o diplomas visur suprantamas vienodai. Nesvarbu, ar Lietuvoje, Danijoje ar Vokietijoje“, - teigė ji.
B. Kindurienė pasakojo, kad jai apie problemas dėl profesijos pripažinimo užsienio šalyje tenka išgirsti tik kritiniais atvejas, kas nutinka itin retai.
Specialistė įspėjo, kad kvalifikacijos pripažinimas gali užtrukti arba būti atmestas, jei žmogus nemoka vietinės kalbos. Tiesa, kvalifikacija pripažįstama ir nemokant kalbos, tačiau kalbos barjeras gali užkirsti kelią bandant įsidarbinti konkrečioje darbovietėje.
Taip pat sudėtingesnis pripažinimo procesas gali būti, jei asmuo studijas baigė prieš Lietuvai įstojant į ES. Tuomet reikia papildomų užklausų ir dokumentų iš Lietuvos institucijų, tokių kaip už profesiją atsakinga ministerija ir pan. Be to, gali tekti įrodyti, kad paskutinius metus teko dirbti pagal profesiją.
Italijoje – be vidurinio išsilavinimo
Lietuvoje įgyta profesija ar diplomas svarbus ne tik ieškant darbo, bet ir norint tęsti studijas.
Studijų kokybės vertinimo centro kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėja Giedra Katilauskienė teigė, kad iš Lietuvos susiruošusiems išvykti gyventojams šalyje konkreti informacija apie diplomų ir kvalifikacijos pripažinimą neteikiama. Susidomėję procesu yra nukreipiami į šalių, į kurias nori išvažiuoti pilietis, atitinkamas institucijas.
„Yra šalių, kuriose yra sudėtingas užsienio kvalifikacijų pripažinimo procesas, nepaisant, kad šalys yra prisijungę prie Lisabonos pripažinimo konvencijos ir turėtų taikyti vienodus principus ir supaprastintas procedūras“, - kalbėjo pašnekovė.
Kaip pavyzdį specialistė pateikė Italiją.
„Neseniai gavome užklausą, kur žmogus negavo vidurinio išsilavinimo pripažinimo. Italija – didelė šalis, turinti daug regionų ir skirtingą tvarką. Tokiais atvejais reikia daug pagalbos iš mūsų mokyklų, kad jos teiktų kuo išsamesnę informaciją. Italijoje nuolat susiduriama, kad išsilavinimas nepripažįstamas, kol nepateikiama kuo išsamesnė ir detalesnė informacija“, - teigė G. Katilauskienė.
Tačiau, pasak jos, skundų nesulaukiama iš gyventojų Vokietijoje, Prancūzijoje, Šiaurės šalių.
Norinčius užsitikrinti diplomo pripažinimą popierizmas ir nesibaigiantis susirašinėjimas su institucijomis kartais užklumpa ne tik Europoje, bet ir JAV.
Kaip pasakojo G. Katilauskienė, JAV vietoj diplomo priedėlio išduoda išrašus, kurie yra pateikiami pagal pareikalavimą ir konkrečiam asmeniui ar institucijai. Būtent to reikalaujama ir iš lietuvių, norinčių, kad būtų pripažintas jų išsilavinimas. Tenka kreiptis į baigtą universitetą ir prašyti, kad atskirai išduotas dokumentas būtų nusiųstas tiesiai į JAV instituciją.
