aA
Vienam šalies gyventojui investuotojo karjera susiklostė itin nesėkmingai. 2018 metais jis netikriems tarpininkams per daugiau nei pusmetį pervedė iš viso 36 580 eurų. Supratęs, kad jį mausto, bandė pinigus atgauti netgi pasinaudojant „Mastercard“ operacijų ginčijimo procedūra – nepavyko. Teisybės ieškojo Lietuvos banke, tačiau ir čia verdiktas buvo nepalankus. Už nesėkmingas „investicijas“ jokių kompensacijų iš mokėjimo kortelių leidėjų tikėtis negalima – tai irgi sukčių melas, patikina Lietuvos bankas.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Lietuvos bankas išnagrinėjo ginčą tarp SEB banko ir jo kliento. Istorija prasidėjo 2018 metų vasarį, kai atsidarius banko sąskaitą, buvo išduota kortelė „MasterCard“.

Vėliau asmuo atliko apie dvi dešimtis mokėjimo operacijų, kurių vertė – nuo 600 iki 2500 JAV dolerių. Įmokų gavėjai – dvi neaiškios kompanijos, nurodomos kaip „TRADE5000.COM,BAKI,AZE“ ir „O.SOL,ESHOP,AZE“.

Po nesėkmingai susiklosčiusių perlaidų pats pareiškėjas atrado, kad „Trade5000.com“ neturi licencijos teikti investicines paslaugas.

„Šios bendrovės vardu veikiantys sukčiaujantys asmenys pareiškėją suklaidino ir įkalbėjo investuoti pinigus į tariamą „tarpbankinę pasaulinę prekybos biržos rinką“. Gavę pinigus į įmonės sąskaitą, sukčiai skatino pareiškėją tuos pinigus investuoti toliau“, – teigiama byloje.

Asmuo taip pat kreipėsi į teisėsaugą, kur pripažintas nukentėjusiuoju. Iš viso jis nurodė praradęs 36 580,11 Eur.

2019 m. liepą investuotojas interneto banko žinute bankui pateikė pretenziją – prašė inicijuoti mokėjimo operacijų ginčijimo procedūrą pagal tarptautinės mokėjimų kortelių „MasterCard“ organizacijos taisykles. Nurodoma, kad bendrovė „Trade5000.com“ nesuteikė paslaugų, už kurias pareiškėjas sumokėjo, atlikdamas ginčijamas mokėjimo operacijas – tai buvo sukčiai, o ne paslaugų teikėjai.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Tačiau atšaukti mokėjimo operacijų ir sugrąžinti lėšų nepavyko.

„Bankas pareiškėjui paaiškino, kad visą riziką už nepasisekusias investicijas prisiima pats mokėjimo operacijas inicijuojantis asmuo, o ne bankas“, – rašoma sprendime.

SEB bankas taip pat nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio mėn. neliko galimybės kreiptis į „MasterCard“ organizaciją dėl mokėjimo operacijų užginčijimo nepasisekus investicinei veiklai.

„Jeigu lėšos sėkmingai pasiekė prekybininko sąskaitą turint tikslą investuoti, „chargeback“ procedūra yra negalima“. Taigi „MasterCard“ kortelių organizacija „netaiko „chargeback“ procedūros mokėjimo operacijoms, susijusioms su investicijomis ir / ar negautu pelnu“, – rašoma išaiškinime, kurį pateikė bankas.

Nurodoma, kad riziką už mokėjimo operacijas, kurios yra susijusios su investicijomis, prisiima jas atlikęs klientas. Ir šiuo atveju paslauga buvo suteikta tinkamai – pinigai pateko į gavėjų sąskaitas.

Bankas nurodė, kad visas pareiškėjo inicijuotas mokėjimo operacijas atliko tinkamai, nes lėšas pervedė gavėjams, kuriuos pats pareiškėjas buvo nurodęs. Visos mokėjimo operacijos dar buvo patvirtintos „3D secure“ saugos slaptažodžiu, perduotu pareiškėjo nurodytu telefono numeriu. Pareiškėjas neginčijo, kad visas ginčijamas mokėjimo operacijas inicijavo pats.

Ginčą tarp banko ir jo kliento išnagrinėjęs Lietuvos bankas nusprendė, kad gyventojas neteisus ir atmetė jo reikalavimą. Jis dar gali kreiptis į teismą.

Sukčiai meluoja, kad nuostolius padengs VISA ar „MasterCard“

Lietuvos bankas „Delfi“ paaiškina, kad investuotojai negali tikėtis, kad jų nuostolius atlygins mokėjimo korteles leidžiančios įmonės.

„Negali – deja, bet tenka nuolat atkreipti vartotojų dėmesį į šį aspektą. Sukčiai dažnai naudoja šitą argumentą – neva, jeigu „investuojant” kažkas nepasiseks ir bus prarasti pinigai, tada investuotojų patirtus nuostolius kompensuos mokėjimo kortelių, kurias panaudojus pervedami investavimui skirti pinigai, leidėjai „Mastercard” ar „Visa” pagal tam tikrą kompensavimo programą.

Nieko panašaus – kompensacija galima tik tuo atveju, jeigu sumokama kreditine kortele ir negaunamos prekės ar paslaugos, už kurias sumokėta. Šiuo atveju paslauga suteikta – investavimui skirti pinigai pervesti, o nuostoliai dėl investavimo nėra padengiami. Susigundę tokiu pasiūlymu žmonės tiesiog prarasdavo pinigus“, – paaiškina Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros ekspertė Irena Valiušaitienė.

Sukčiai
Sukčiai
© Autorių nuotr.

Šiuo metu interneto svetainė TRADE5000.com nebeveikia – sukčiai dažnai sukuria svetaines labai trumpam laikotarpiui (mėnesiui ar savaitei), susirenka lėšas ir dingsta.

„Atkreipiame dėmesį, kad konstruojant investicinio sukčiavimo schemas domeno savininkas ir investavimui skirtų pinigų gavėjas dažnu atveju nebūna vienas ir tas pats asmuo. Nei apie patį domeno savininką, nei apie jo veiklos jurisdikciją ar licencijavimą informacijos neturime. Vartotojas nurodo 2 lėšų gavėjus - O.SOL,E-SHOP,AZE ir TRADE5000.COM,BAKI,AZE, tačiau šie subjektai Lietuvos bankui tai pat nėra žinomi“, – teigia I. Valiušaitienė.

Lietuvos bankas nepastebėjo, kad naudojant adresą TRADE5000.com Lietuvoje būtų siūlomos ar teikiamos investavimo paslaugos, dėl to jis nebuvo blokuotas.

Kartoja atsargumo taisykles

Lietuvos banko ekspertai mini tris taisykles, kurios padėtų išvengti sukčių pinklių ir dėl to gresiančių milžiniškų nuostolių.

Pirma – neinvestuoti į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo, rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įsiskolinti.

Antra – patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, ar nėra įtraukta į neteisėtai paslaugas teikiančių ar užblokuotų interneto svetainių sąrašus, taip pat reikėtų paieškoti informacijos internetinėje erdvėje apie paslaugas siūlančią bendrovę – skundų, atsiliepimų ir pan.

Trečia – apskritai vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“.

„Dažnai investuotojai praranda lėšas susivilioję „brokerių“ jiems telefonu siūlomais „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“: „labai lankstūs produktai ir didelis jų pasirinkimas“, „minimalios rizikos ir garantuoti pelnai“, „nedidelės pradinės įmokos ir galimybė prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“, „prekybai pradėti siūlomi negrąžintinai suteikiami premijiniai pinigai (angl. bonus)“, „itin lanksčios ir išskirtinės prekybos sąlygos“ bei „maži ar apskritai netaikomi paslaugų teikimo mokesčiai“, „asmeninio konsultanto (brokerio) priskyrimas“ ir pan.“, – pasakoja, ką suokia apsimetėliai brokeriai telefonu, I. Valiušaitienė.

Sukčiai
Sukčiai
© Shutterstock

Jei tuo patikima – lėšos patikimos sukčiams.

„Nereikia priimti investavimo sprendimų paskubomis. Sukčiai stengiasi, kad žmogus priimtų greitą sprendimą, todėl skambina tuo metu, kai žmonėms yra nepatogu kalbėtis, pvz.: žmogui važiuojant į darbą ar iš jo, per pietų pertrauką, vėlai vakare ir pan. O skubėti nevalia – jeigu jau sudomino pasiūlymas, tikrai verta palūkėti ir jį apmąstyti, išsiaiškinti visus klausimus ir tik tada spręsti dėl investavimo“, – sako Lietuvos banko ekspertė.

Dažniausiai sukčiai skambina ne iš Lietuvoje registruotų telefono numerių, todėl užsienietiškas (dažniausiai – rusiškas) „investicijų konsultanto“ skambutis iškart turėtų sukelti įtarimų, kad sulaukėte sukčių skambučio.

„Taip pat jie geri psichologai, dažnai apeliuoja į žmonių asmenines savybes, moka įtikinėti, žino manipuliavimo subtilybių“, – sako I. Valiušaitienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(52 žmonės įvertino)
4.0192

Gyventojai svarbiausia pandemijos pamoka įvardija taupymą, bet neketinančių taupyti – vis dar tiek pat (1)

Vardindami svarbiausias pandemijos pamokas, daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų sako, kad...

Apklausa: pandemijos metu trečdalis lietuvių susimąstė apie santaupas (1)

Kaip pandemija pakeitė lietuvių požiūrį į finansinį saugumą ir taupymą? Tai aiškinosi...

Lietuvos gyventojai dažniau naudojasi bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis (6)

Lietuvos gyventojai dažniau nei vidutinis europietis naudojasi bekontaktėmis mokėjimo...

Susirgimai COVID-19 muša antirekordus: ar tai koreguoja gyventojų išlaidas?

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti...

Bankai pataria mokėjimus atlikti anksčiau: per šventes pinigus akimirksniu perves dalis klientų (3)

Kasmet gruodį stebimą atsiskaitymų kortelėmis apyvartos bei operacijų skaičiaus augimą šiemet...

Top naujienos

Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą (438)

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimų maratoną su premjerės Ingridos Šimonytės teikiamais...

Edgaras Savickas | D+ nariams

Valstybių skoloms šturmuojant aukštumas, ekonomistai įspėja: gali grįžti „diržų veržimosi“ politika

Po pandemijos į Europą gali grįžti taip vadinama „diržų veržimosi“ politika, pasižyminti...

Alytaus savivaldybė pervedė 188 tūkstančius eurų į sukčių sąskaitą (89)

Alytaus miesto savivaldybės administracija 188 tūkstančius eurų pervedė į sąskaitą...

Po susitikimo su Nausėda Anušauskas vertinamas teigiamai, bet anglų kalbos žinios užkliuvo (115)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) deleguotas kandidatas į...

Vengrijai – įspėjimas dėl rusiškos vakcinos: pasilikit jas sau (64)

Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) įspėjo Vengriją, kad ji gali pirkti ir naudoti rusišką...

Lyg pasakoje: Nida pavirto tikrų tikriausia ledo karalyste papildyta nuotraukų galerija (1)

Nidos gyventojai ir ten besiilsintys žmonės ketvirtadienį pastebėjo reto grožio gamtos sukurtą...

Masinė avarija Kaune: susidūrus keturiems automobiliams, vienas apsivertė (2)

Trečiadienio popietę keturiems vairuotojams labai nepasisekė Kaune, Savanorių prospekte, ties...

Karbauskis – apie Jaručio paskyrimą: tai dar ne pabaiga (170)

Tai, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė į parlamento pirmininko pavaduotojus paskirti...

Latvijoje – rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius papildyta (21)

Latvijoje per praėjusią parą nustatyta rekordiškai daug naujų koronavirusinės infekcijos...

|Maža didelių žinių kaina