aA
„Finansinis švietimas nėra šių dienų išradimas“, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. Pasak jo, nors jau nuo seno mokoma, kaip elgtis su pinigais ir kodėl tai svarbu, lietuviams šių įgūdžių vis dar trūksta – ES ir pasauliniame kontekste Lietuva stipriai atsilieka. Ar tai reiškia, kad nemokėdami valdyti pinigų liksime neturtingi?
© AP / Scanpix

Finansinis raštingumas, pasak finansų ekspertų ir verslininkų, turtingos ateities negarantuoja, tačiau nuo klaidų paprastose, gyvenimiškose situacijose neretai apsaugo. Kaip teigia M. Zalatorius, specialistai pastebi, kad finansinių įgūdžių trūkumas yra viena priežasčių, dėl kurių didėja finansinė atskirtis valstybėje.

Kodėl lietuviai – finansiškai neišprusę?

Šiaulių banko administracijos vadovas V. Sinius įsitikinęs – žinių trūkumui įtakos turėjo istorinė valstybės praeitis. „Pusę amžiaus buvome Sovietų Sąjungos dalimi, kur verslas ir pinigai buvo demonizuojami. Juk pinigai glaudžiai susiję su žmogaus pasirinkimo ir saviraiškos laisve, kuri totalitariniam režimui pavojinga ir todėl nepriimtina“, – teigia vadovas.

Liudviko Andriulio, verslininko ir telekomunikacijų eksperto, nuomone, negalima pamiršti ir kultūros vaidmens. „Neturime raštingumo mokymo kultūros. Apie pinigus vis dar nėra labai populiaru šnekėti. Žmonės mėgsta turėti pinigų, bet jais rūpintis, struktūruotai galvoti – dar ne“, – įsitikinęs verslininkas.

Be to, Lietuvos vaikai, kaip pastebi V. Sinius, su tėvais retai aptaria piniginius reikalus: „Tik kas trečioje šeimoje vaikai su tėvais apie finansus kalba vieną ar kelis kartus per mėnesį.“

Trūksta gyvenimo raštingumo įgūdžių

Pasak L. Andriulio, finansinio raštingumo sąvoka Lietuvoje suprantama per siaurai. „Reikia ugdyti bendrąjį supratimą: kaip žmonės uždirba pinigus, koks yra skirtumas tarp savo verslo turėjimo ir samdomo darbo, tarp valstybinio sektoriaus ir privataus“, – pataria verslininkas.

L. Andriulio nuomone, Lietuvoje ypač trūksta švietimo apie praktinius dalykus. „Mes visiškai nemokome vaikų nei valstybinės biurokratijos, nei popierių tvarkymo, nei kas yra VMI. Didžiulė bėda Lietuvoje, kad žmonės nemoka mokesčių patys, o už juos mokesčius moka darbdavys, todėl jie neturi jokio suvokimo, kokia yra mokestinė sistema. Dažnai matau žmonių, einančių per gyvenimą ir nesuvokiančių, kaip ta ekonomika veikia, t. y. paprastame, buitiniame lygyje“, – konstatuoja verslininkas.

Kokių pokyčių griebtis?

V. Siniaus atstovo nuomone, remiantis EBPO rekomendacijomis, pradėti reikia nuo finansinio raštingumo pamokų. „Į ugdymo turinį įtraukti finansinio raštingumo temas, mokyti vaikus nuo jaunų dienų atsakingai valdyti asmeninius finansus. Taip pat – gerinti mokinių matematikos ir skaitymo gebėjimus. Pabrėžiama, kad geriau skaičiuojantys ir daugiau skaitantys vaikai geriau supranta finansinio raštingumo principus.

Taip pat – atkreipti dėmesį į pedagogų gebėjimus: į rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukti finansinio raštingumo temas ir jo ugdymo metodikas“, – vardija banko administracijos vadovas.

L. Andriulis išskiria svarbiausią finansinio raštingumo ABC, kurio reikia mokyti. „Pirmiausia, supratimo, kaip veikia verslas, ekonomika iš praktinės, o ne teorinės pusės. Antra, be jokios abejonės, – klasikinių finansinių raštingumo klausimų: kuo skiriasi išlaidavimas nuo investavimo? Investavimas nuo taupymo? Kodėl reikia stengtis daugiau uždirbti, o ne mažiau išleisti? Trečia, kad pinigai – svarbūs gyvenime ir jais rūpintis reikia pradėti anksti“, – tvirtai įsitikinęs verslininkas.

Pradžia – šeimoje

LBA vadovas M. Zalatorius pastebi, kad viltis patobulėti dažnai siejame su jaunimu, tačiau tėvai, nemokantys elgtis su pinigais, neišmokys to ir vaikų. Beje, tyrimai rodo, kad aukštesnio finansinio išprusimo jaunuoliai labiau linkę taupyti, siekti aukštojo išsilavinimo ir dirbti kvalifikuotą darbą.

Jurgita Pocienė, šešių vaikų mama ir daugiavaikių šeimų asociacijos įkūrėja, įsitikinusi, kad finansinius, kaip ir kitus gyvenimo įgūdžius, lavinti reikia pradėti šeimoje. „Savo vaikus labai anksti įvedame į pinigų suvokimo kelią. Mūsų vaikai nuo to amžiaus, kai jau moka skaičiuoti, gali netgi ir užsidirbti. Pavyzdžiui, į vokus sudėlioti atvirukus“, – pasakoja moteris.

Su daugiavaikėmis šeimomis kasdien susidurianti moteris tvirtina, kad ne visos šeimos gali edukuoti savo vaikus, nes dažnai ir pačios stokoja įgūdžių. Dėl to atsakomybė turėtų gulti ir ant valstybinių, finansų ar ugdymo institucijų pečių.

Moteris siūlo organizuoti įdomias, savanoriškai pasirenkamas popamokines veiklas. „Finansinis raštingumas gal ir turėtų būti privaloma pamoka, tačiau iš savo vaikų matau, kad jeigu taip būtų, tuomet tai būtų atmestina ir neįdomu“, – įsitikinusi asociacijos įkūrėja.

Apie tai, nuo ko priklauso finansinė (ne)sėkmė ir kaip pakeisti situaciją Lietuvoje bus kalbama ir diskusijų festivalyje „Būtent!“, vyksiančiame rugsėjo 7–8 d. Birštone. Savo įžvalgomis dalinsis politikos, švietimo, sprendimų priėmėjų, verslo, bankų bei visuomenės atstovai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Premjeras mano, kad Europos Komisija pritars maisto kuponams (5)

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Europos Komisija patvirtintų Vyriausybės siūlomą maisto...

Kaip sutaupyti apsiperkant internete? (26)

Vis populiarėjant internetinei prekybai, dažnas tokių parduotuvių klientas ieško įvairiausių...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (151)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Pusei gyventojų trūks lėšų pensijoje – kas penktas jomis nepasirūpina (110)

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (219)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Top naujienos

Į amžinojo poilsio vietą Šiluvoje išlydėtas Eimuntas Nekrošius (73)

Ketvirtadienį garsus teatro režisierius Eimuntas Nekrošius išlydimas į Šiluvą, kur amžinojo...

Levados centras paskelbė apklausą apie Putiną, rezultatas – beprecedentis (8)

61 proc. apklaustų Rusijos piliečių mano, kad už šalies problemas atsakingas prezidentas...

Žiniasklaida: „Barclays“ padalinyje Vilniuje gali subręsti daugiau pokyčių (31)

„ Barclays “ banko padalinyje galimai bręsta dar didesni pokyčiai, nei vyko iki šiol, skelbia...

Karbauskis nepatikimų politikų reitinge yra absoliutus lyderis: aplenkė net Kubilių (264)

Daugiau nei penktadalis šalies gyventojų valdančiosios frakcijos lyderį Ramūną Karbauskį (21,6...

Sala, kur nužudoma vos tik įžengus: sugrįžti išdrįsę žvejai rado amerikiečio palaikus (82)

Keliautojas iš Jungtinių Valstijų mirė pašautas strėlių, paleistų saugomos genties vyrų iš...

Remontui uždarys Akropolio „Maximą“ (6)

„ Maxima “ skelbia, kad kitų metų pradžioje atnaujinimui laikinai duris užvers didžiausia...

Lietuvos oro uostai dėl skolų prašo sulaikyti „Small Planet Airlines“ lėktuvus (18)

Dėl oro vežėjo „ Small Planet Airlines “ susidariusios skolos už aviacines paslaugas valstybei...

Daržovė, kurią atrado dar ne visi: ji tikra sveikatos bomba (4)

Valgomieji batatai (populiariai vadinami „saldžiosiomis bulvėmis“) yra tikra maistinių...

Tautvydas Marčiulaitis. Kas mokytojus mylėjo labiausiai? (10)

Augantis ažiotažas dėl mokytojų atlyginimų pastaruoju metu tapo viena pagrindinių temų. Visi...