aA
„Finansinis švietimas nėra šių dienų išradimas“, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. Pasak jo, nors jau nuo seno mokoma, kaip elgtis su pinigais ir kodėl tai svarbu, lietuviams šių įgūdžių vis dar trūksta – ES ir pasauliniame kontekste Lietuva stipriai atsilieka. Ar tai reiškia, kad nemokėdami valdyti pinigų liksime neturtingi?
© AP / Scanpix

Finansinis raštingumas, pasak finansų ekspertų ir verslininkų, turtingos ateities negarantuoja, tačiau nuo klaidų paprastose, gyvenimiškose situacijose neretai apsaugo. Kaip teigia M. Zalatorius, specialistai pastebi, kad finansinių įgūdžių trūkumas yra viena priežasčių, dėl kurių didėja finansinė atskirtis valstybėje.

Kodėl lietuviai – finansiškai neišprusę?

Šiaulių banko administracijos vadovas V. Sinius įsitikinęs – žinių trūkumui įtakos turėjo istorinė valstybės praeitis. „Pusę amžiaus buvome Sovietų Sąjungos dalimi, kur verslas ir pinigai buvo demonizuojami. Juk pinigai glaudžiai susiję su žmogaus pasirinkimo ir saviraiškos laisve, kuri totalitariniam režimui pavojinga ir todėl nepriimtina“, – teigia vadovas.

Liudviko Andriulio, verslininko ir telekomunikacijų eksperto, nuomone, negalima pamiršti ir kultūros vaidmens. „Neturime raštingumo mokymo kultūros. Apie pinigus vis dar nėra labai populiaru šnekėti. Žmonės mėgsta turėti pinigų, bet jais rūpintis, struktūruotai galvoti – dar ne“, – įsitikinęs verslininkas.

Be to, Lietuvos vaikai, kaip pastebi V. Sinius, su tėvais retai aptaria piniginius reikalus: „Tik kas trečioje šeimoje vaikai su tėvais apie finansus kalba vieną ar kelis kartus per mėnesį.“

Trūksta gyvenimo raštingumo įgūdžių

Pasak L. Andriulio, finansinio raštingumo sąvoka Lietuvoje suprantama per siaurai. „Reikia ugdyti bendrąjį supratimą: kaip žmonės uždirba pinigus, koks yra skirtumas tarp savo verslo turėjimo ir samdomo darbo, tarp valstybinio sektoriaus ir privataus“, – pataria verslininkas.

L. Andriulio nuomone, Lietuvoje ypač trūksta švietimo apie praktinius dalykus. „Mes visiškai nemokome vaikų nei valstybinės biurokratijos, nei popierių tvarkymo, nei kas yra VMI. Didžiulė bėda Lietuvoje, kad žmonės nemoka mokesčių patys, o už juos mokesčius moka darbdavys, todėl jie neturi jokio suvokimo, kokia yra mokestinė sistema. Dažnai matau žmonių, einančių per gyvenimą ir nesuvokiančių, kaip ta ekonomika veikia, t. y. paprastame, buitiniame lygyje“, – konstatuoja verslininkas.

Kokių pokyčių griebtis?

V. Siniaus atstovo nuomone, remiantis EBPO rekomendacijomis, pradėti reikia nuo finansinio raštingumo pamokų. „Į ugdymo turinį įtraukti finansinio raštingumo temas, mokyti vaikus nuo jaunų dienų atsakingai valdyti asmeninius finansus. Taip pat – gerinti mokinių matematikos ir skaitymo gebėjimus. Pabrėžiama, kad geriau skaičiuojantys ir daugiau skaitantys vaikai geriau supranta finansinio raštingumo principus.

Taip pat – atkreipti dėmesį į pedagogų gebėjimus: į rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukti finansinio raštingumo temas ir jo ugdymo metodikas“, – vardija banko administracijos vadovas.

L. Andriulis išskiria svarbiausią finansinio raštingumo ABC, kurio reikia mokyti. „Pirmiausia, supratimo, kaip veikia verslas, ekonomika iš praktinės, o ne teorinės pusės. Antra, be jokios abejonės, – klasikinių finansinių raštingumo klausimų: kuo skiriasi išlaidavimas nuo investavimo? Investavimas nuo taupymo? Kodėl reikia stengtis daugiau uždirbti, o ne mažiau išleisti? Trečia, kad pinigai – svarbūs gyvenime ir jais rūpintis reikia pradėti anksti“, – tvirtai įsitikinęs verslininkas.

Pradžia – šeimoje

LBA vadovas M. Zalatorius pastebi, kad viltis patobulėti dažnai siejame su jaunimu, tačiau tėvai, nemokantys elgtis su pinigais, neišmokys to ir vaikų. Beje, tyrimai rodo, kad aukštesnio finansinio išprusimo jaunuoliai labiau linkę taupyti, siekti aukštojo išsilavinimo ir dirbti kvalifikuotą darbą.

Jurgita Pocienė, šešių vaikų mama ir daugiavaikių šeimų asociacijos įkūrėja, įsitikinusi, kad finansinius, kaip ir kitus gyvenimo įgūdžius, lavinti reikia pradėti šeimoje. „Savo vaikus labai anksti įvedame į pinigų suvokimo kelią. Mūsų vaikai nuo to amžiaus, kai jau moka skaičiuoti, gali netgi ir užsidirbti. Pavyzdžiui, į vokus sudėlioti atvirukus“, – pasakoja moteris.

Su daugiavaikėmis šeimomis kasdien susidurianti moteris tvirtina, kad ne visos šeimos gali edukuoti savo vaikus, nes dažnai ir pačios stokoja įgūdžių. Dėl to atsakomybė turėtų gulti ir ant valstybinių, finansų ar ugdymo institucijų pečių.

Moteris siūlo organizuoti įdomias, savanoriškai pasirenkamas popamokines veiklas. „Finansinis raštingumas gal ir turėtų būti privaloma pamoka, tačiau iš savo vaikų matau, kad jeigu taip būtų, tuomet tai būtų atmestina ir neįdomu“, – įsitikinusi asociacijos įkūrėja.

Apie tai, nuo ko priklauso finansinė (ne)sėkmė ir kaip pakeisti situaciją Lietuvoje bus kalbama ir diskusijų festivalyje „Būtent!“, vyksiančiame rugsėjo 7–8 d. Birštone. Savo įžvalgomis dalinsis politikos, švietimo, sprendimų priėmėjų, verslo, bankų bei visuomenės atstovai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dėl telefono pateko į pinkles: paprašius grąžinti pinigus, pardavėjas pasiūlė kelionę į mišką (134)

Naują „ iPhone 7“ įsigijęs kaunietis pateko į nepavydėtiną padėtį – išvykus į...

Kaip investuoti ciklo pabaigoje? (2)

Skirtingose ciklo fazėse investuoti reikia skirtingai. Naujo ciklo pradžioje tinkamos strategijos...

„Lietuvos energija“ toliau išsiparduoda: aukcione - dar 33 objektai visoje Lietuvoje (5)

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti įmonė „ NT Valdos“, bendradarbiaudama su...

Naujas atsiskaitymo būdas Lietuvoje: apsiperkant pakaks tik telefono (64)

„Swedbank“ antradienį pristatė bekontakčius atsiskaitymus telefonu ir bandomąją išmanios...

Pristatyti nauji 100 ir 200 eurų banknotai (34)

Pirmadienį Lietuvos bankas drauge su Europos Centriniu Banku pristatė naujuosius 100 bei 200 eurų...

Top naujienos

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (587)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (163)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (316)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1323)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (11)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (32)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...

Mokslininkai pasiūlė devynias priežastis, kodėl iki šiol dar neaptikome nežemiškos gyvybės (20)

Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų,...

Ar kada nors susimąstėte, kaip namus įsirengtų „Hario Poterio“ personažai?

Jei nesate abejingi „Hario poterio“ romanų serijai, veikiausiai perskaitę visas knygas dar kurį...

Audriaus Bružo ir Šorenos skyrybų byloje – lemtingas verdiktas: teismas įvykdė poros prašymą (2)

Tai, kad byra aktoriaus Audriaus Bružo ir dainininkės Šorenos Džaniašvili santuoka paaiškėjo...

Pirmoji budistų vienuolė lietuvė: kartais atrodė, kad neištversiu (20)

„Ir uždarame vienuolyne tam tikrų praktikų pagalba galima pasiruošti taip, kad iš to išėjęs...