aA
„Finansinis švietimas nėra šių dienų išradimas“, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. Pasak jo, nors jau nuo seno mokoma, kaip elgtis su pinigais ir kodėl tai svarbu, lietuviams šių įgūdžių vis dar trūksta – ES ir pasauliniame kontekste Lietuva stipriai atsilieka. Ar tai reiškia, kad nemokėdami valdyti pinigų liksime neturtingi?
© AP / Scanpix

Finansinis raštingumas, pasak finansų ekspertų ir verslininkų, turtingos ateities negarantuoja, tačiau nuo klaidų paprastose, gyvenimiškose situacijose neretai apsaugo. Kaip teigia M. Zalatorius, specialistai pastebi, kad finansinių įgūdžių trūkumas yra viena priežasčių, dėl kurių didėja finansinė atskirtis valstybėje.

Kodėl lietuviai – finansiškai neišprusę?

Šiaulių banko administracijos vadovas V. Sinius įsitikinęs – žinių trūkumui įtakos turėjo istorinė valstybės praeitis. „Pusę amžiaus buvome Sovietų Sąjungos dalimi, kur verslas ir pinigai buvo demonizuojami. Juk pinigai glaudžiai susiję su žmogaus pasirinkimo ir saviraiškos laisve, kuri totalitariniam režimui pavojinga ir todėl nepriimtina“, – teigia vadovas.

Liudviko Andriulio, verslininko ir telekomunikacijų eksperto, nuomone, negalima pamiršti ir kultūros vaidmens. „Neturime raštingumo mokymo kultūros. Apie pinigus vis dar nėra labai populiaru šnekėti. Žmonės mėgsta turėti pinigų, bet jais rūpintis, struktūruotai galvoti – dar ne“, – įsitikinęs verslininkas.

Be to, Lietuvos vaikai, kaip pastebi V. Sinius, su tėvais retai aptaria piniginius reikalus: „Tik kas trečioje šeimoje vaikai su tėvais apie finansus kalba vieną ar kelis kartus per mėnesį.“

Trūksta gyvenimo raštingumo įgūdžių

Pasak L. Andriulio, finansinio raštingumo sąvoka Lietuvoje suprantama per siaurai. „Reikia ugdyti bendrąjį supratimą: kaip žmonės uždirba pinigus, koks yra skirtumas tarp savo verslo turėjimo ir samdomo darbo, tarp valstybinio sektoriaus ir privataus“, – pataria verslininkas.

L. Andriulio nuomone, Lietuvoje ypač trūksta švietimo apie praktinius dalykus. „Mes visiškai nemokome vaikų nei valstybinės biurokratijos, nei popierių tvarkymo, nei kas yra VMI. Didžiulė bėda Lietuvoje, kad žmonės nemoka mokesčių patys, o už juos mokesčius moka darbdavys, todėl jie neturi jokio suvokimo, kokia yra mokestinė sistema. Dažnai matau žmonių, einančių per gyvenimą ir nesuvokiančių, kaip ta ekonomika veikia, t. y. paprastame, buitiniame lygyje“, – konstatuoja verslininkas.

Kokių pokyčių griebtis?

V. Siniaus atstovo nuomone, remiantis EBPO rekomendacijomis, pradėti reikia nuo finansinio raštingumo pamokų. „Į ugdymo turinį įtraukti finansinio raštingumo temas, mokyti vaikus nuo jaunų dienų atsakingai valdyti asmeninius finansus. Taip pat – gerinti mokinių matematikos ir skaitymo gebėjimus. Pabrėžiama, kad geriau skaičiuojantys ir daugiau skaitantys vaikai geriau supranta finansinio raštingumo principus.

Taip pat – atkreipti dėmesį į pedagogų gebėjimus: į rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukti finansinio raštingumo temas ir jo ugdymo metodikas“, – vardija banko administracijos vadovas.

L. Andriulis išskiria svarbiausią finansinio raštingumo ABC, kurio reikia mokyti. „Pirmiausia, supratimo, kaip veikia verslas, ekonomika iš praktinės, o ne teorinės pusės. Antra, be jokios abejonės, – klasikinių finansinių raštingumo klausimų: kuo skiriasi išlaidavimas nuo investavimo? Investavimas nuo taupymo? Kodėl reikia stengtis daugiau uždirbti, o ne mažiau išleisti? Trečia, kad pinigai – svarbūs gyvenime ir jais rūpintis reikia pradėti anksti“, – tvirtai įsitikinęs verslininkas.

Pradžia – šeimoje

LBA vadovas M. Zalatorius pastebi, kad viltis patobulėti dažnai siejame su jaunimu, tačiau tėvai, nemokantys elgtis su pinigais, neišmokys to ir vaikų. Beje, tyrimai rodo, kad aukštesnio finansinio išprusimo jaunuoliai labiau linkę taupyti, siekti aukštojo išsilavinimo ir dirbti kvalifikuotą darbą.

Jurgita Pocienė, šešių vaikų mama ir daugiavaikių šeimų asociacijos įkūrėja, įsitikinusi, kad finansinius, kaip ir kitus gyvenimo įgūdžius, lavinti reikia pradėti šeimoje. „Savo vaikus labai anksti įvedame į pinigų suvokimo kelią. Mūsų vaikai nuo to amžiaus, kai jau moka skaičiuoti, gali netgi ir užsidirbti. Pavyzdžiui, į vokus sudėlioti atvirukus“, – pasakoja moteris.

Su daugiavaikėmis šeimomis kasdien susidurianti moteris tvirtina, kad ne visos šeimos gali edukuoti savo vaikus, nes dažnai ir pačios stokoja įgūdžių. Dėl to atsakomybė turėtų gulti ir ant valstybinių, finansų ar ugdymo institucijų pečių.

Moteris siūlo organizuoti įdomias, savanoriškai pasirenkamas popamokines veiklas. „Finansinis raštingumas gal ir turėtų būti privaloma pamoka, tačiau iš savo vaikų matau, kad jeigu taip būtų, tuomet tai būtų atmestina ir neįdomu“, – įsitikinusi asociacijos įkūrėja.

Apie tai, nuo ko priklauso finansinė (ne)sėkmė ir kaip pakeisti situaciją Lietuvoje bus kalbama ir diskusijų festivalyje „Būtent!“, vyksiančiame rugsėjo 7–8 d. Birštone. Savo įžvalgomis dalinsis politikos, švietimo, sprendimų priėmėjų, verslo, bankų bei visuomenės atstovai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos energija“ toliau išsiparduoda: aukcione - dar 33 objektai visoje Lietuvoje (5)

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti įmonė „ NT Valdos“, bendradarbiaudama su...

Naujas atsiskaitymo būdas Lietuvoje: apsiperkant pakaks tik telefono (64)

„Swedbank“ antradienį pristatė bekontakčius atsiskaitymus telefonu ir bandomąją išmanios...

Pristatyti nauji 100 ir 200 eurų banknotai (34)

Pirmadienį Lietuvos bankas drauge su Europos Centriniu Banku pristatė naujuosius 100 bei 200 eurų...

ECB: nauji 100 ir 200 eurų nominalo banknotai į apyvartą bus paleisti 2019 m. gegužę (1)

Nauji 100 ir 200 eurų nominalo banknotai į apyvartą bus paleisti nuo 2019 metų gegužės 28...

Mokestinė lengvata į Lietuvą pritraukė beveik 25 mln. eurų investicijų (5)

Per ketverius metus dėl mokesčio lengvatos į Lietuvą pritraukta 24,4 mln. eurų užsienio filmų...

Top naujienos

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (18)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (109)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Orai: karštis neatslūgs (12)

Aukšta šiluma dar laikysis ir penktadienį, tik nuo šeštadienio į Lietuvą ateis tikrai...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (89)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (468)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (36)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio (59)

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (43)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Sunkią traumą patyręs „Žalgirio“ talentas susitarė su universitetu, kurio garbę gynė Sabonis (3)

Kauno „Žalgirio“ komandos talentas Martynas Arlauskas žengs Domanto Sabonio pėdomis. JAV...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (187)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...