Nepritarė Vokietija ir Italija
Naujajame sankcijų pakete nėra įtrauktos priemonės atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT. Pasak penktadienio naktį pasibaigusioje Europos Vadovų Taryboje dalyvavusio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, atjungimas nuo SWIFT yra savalaikis sprendimas, tačiau dėl Rusijos atribojimo nuo šios sistemos kol kas nėra sutarimo tarp ES narių.
Jo teigimu, didesnė dalis Europos Sąjungos (ES) lyderių palaiko idėją atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT, pats prezidentas taip pat tikino palaikantis šią priemonę.
„Aš pasisakiau už Rusijos atjungimą nuo SWIFT sistemos kadangi manau, kad tai yra viena iš ganėtinai riboto rato sankcijų, kurios padarytų tikrai rimtą įspūdį ir rimtą poveikį Rusijai. Galiu pastebėti, kad didesnė dalis valstybių, kurios sėdėjo prie stalo, jų vadovai pasisakė taip pat už SWIFT priemonės taikymą“, – penktadienio rytą teigė G. Nausėda.
Skelbiama, kad Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos, Baltijos ir kai kurių kitų šalių prašymas atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas buvo atmestas, nes tam nepritarė Vokietija ir Italija.
Kas yra SWIFT?
Kad suprastume, kokį poveikį gali turėti ši priemonė Rusijai, svarbu išsiaiškinti, kas apskritai yra SWIFT ir kuo jis reikšmingas.
SWIFT yra itin aukšto saugumo lygio pasaulinė pinigų pervedimo sistema, jungianti tūkstančius finansų institucijų visame pasaulyje. Šia sistema tarptautiniams mokėjimams šiuo metu naudojasi daugiau nei 11 tūkst. bankų ir finansų įstaigų. Ji neturi visuotinai pripažintos pasaulinės alternatyvos, todėl yra labai svarbi pasaulinių finansų srityje.
„SWIFT leidžia finansų įstaigoms apsikeisti pinigais tarptautinėje rinkoje. Tai reiškia, kad jeigu vyksta tarptautinė prekyba, tokiu būdu pinigai per tą sistemą nukeliauja iš vieno banko ar kitos finansų įstaigos į kitą šalį“, – trumpai paaiškina finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Elektroninių pinigų įstaigos „Uplata EU“, valdančios „Paylar“ prekės ženklą, vadovas Jonas Udris priduria, kad SWIFT – saugus „messengeris“, skirtas bankų bendravimui tarpusavyje, kad šie galėtų vieni kitiems siųsti patikimus pranešimus.
„Jei naudojate „Messengerį“, tai kaip jūs sužinote, kad ta žinutė siųsta tikrai iš to žmogaus, kuris jums rašo: jūs jį pažįstate, jis turi krūvą požymių, kuriais pasitikite. Tai SWIFT buvo sukurtas kaip saugi patikima informacijos apsikeitimo priemonė tarp bankų. Kitaip tariant, tai toks uždaras internetas, kad bankai vieni kitiems galėtų siuntinėti pranešimus. Tai – įvairių saugumo priemonių sistema: ryšio kanalų šifravimas, vartotojų autorizavimas ir kt.
Jei bankas gavo pranešimą iš kito SWIFT nario, kad reikia padaryti pavedimą, kokią nors operaciją, tai jie ir įvykdo. Nereikia pildyti popierinių formų, pasirašinėti, dėti antspaudų ir pan. Tai pakankamai sena sistema, periodiškai modernizuojama, jai turbūt jau per 40 metų“, – paaiškina jis.
Pašnekovas priduria, kad kiekvienas bankas ar kita finansų įstaiga turi savo BIC kodą, pagal kurį jis identifikuojamas SWIFT tinkle.
Mano, kad Rusijos atjungimas nuo SWIFT nieko nepasieks
J. Udris atkreipia dėmesį, kad skirtingai interpretuojama, kas yra Rusijos atjungimas nuo SWIFT. Pašnekovas nemano, kad tai itin efektyvi priemonė paveikti Rusiją, mat ji turi kitų alternatyvų.
„Jeigu atjungsime rusiškus BIC‘us, t. y. adresus, lieka Kazachstanas, Kinija, Vidurio Azijos šalys ir kitos, kurių neatjungsi nuo SWIFT, bet rusų bankai ten turi korespondentinių santykių. Tai tada pavedimams jie gali naudoti savo korespondentus kitose šalyse, kurios nėra atjungtos nuo SWIFT. Manau, kad rusai turi savo alternatyvų.
Pats rusiškų bankų atjungimas nuo SWIFT neišspręstų jokios problemos, minimaliai apsunkintų bankų darbą. Koks nors didelis rusiškas bankas turi savo padalinių Europoje, tai jie turi ir europinius BIC kodus. Vadinasi, jau europiniai bankai. Arba turi padalinių Vidurio Azijoje, pvz., Kazachstane. Tai koks skirtumas – rusiškus atjungsi nuo SWIFT, jie toliau dirbs per šiuos. Tai kur efektas? Tai jei atjungsiu jums „Telegram“, jūs pereisit prie „Whats up“ ar „Signal“, t. y. naudosite kitą platformą, koks skirtumas“, – pažymi „Paylar“ vadovas.
Galiausiai jis apibendrina, kad „atjungimas nuo SWIFT“ nėra korektiškas terminas: „Jei kalbame apie norą apriboti ir išjungti rusus iš tarptautinės bankininkystės, tai taip ir sakykim. Kalbėkime apie rusų atjungimą nuo tarptautinės bankininkystės, tada SWIFT niekuo dėtas.“
Mato daug efektyvesnių priemonių
Anot jo, daug efektyvesnės priemonė – sankcionuoti konkrečius bankus, jeigu yra valia – visus.
„Jei pasakysime „Alfa bankas“, „VTB“, kuriems paskelbtos sankcijos, tai reiškia, kad tiek motininis bankas, tiek visi padaliniai, tiek dukteriniai bankai Europoje, Vidurio Azijoje ir pan., – visi patenka po sankcijomis, nepaisant jų BIC. Vadinasi, į tą banką arba iš jo nebekeliauja pinigai“, – akcentuoja J. Udris.
Be kita ko, pašnekovas svarsto, kad itin rimtas smūgis Rusijai būtų „Visa“ ir „Mastercard“ kortelių išjungimas.
„Tai būtų rimtas smūgis rusų rezidentams tiek verslo, tiek individualios kortelės Europoje. Tačiau tai atsilieptų ir paprastiems Rusijos gyventojams. Galbūt žmonės pereitų prie atsiskaitymų kriptovaliutomis ar kažkuo kitu“, – mano jis.
Dubnikovas: SWIFT – galingas ginklas
Vis dėlto finansų analitikas M. Dubnikovas pažymi, kad SWIFT laikomas galingu ginklu.
„Rusijai nutraukus SWIFT, šalis iš esmės negalėtų netgi parduoti savo žaliavų ir už jas atsiskaityti. Kitaip tariant, gauti pinigų iš bet kurio pirkėjo bet kurioje pasaulio vietoje“, – sako jis.
Kiek tai galingas ginklas, esą rodo Irano atvejis. Tai – vienintelė valstybė, kuri buvo šia priemone sankcionuota 2012 m. Tuomet, eksperto teigimu, Irano tarptautinė prekyba iš esmės sustojo – sumenko maždaug trečdaliu.
„Galima nusitiesti kitus kelius, ieškoti alternatyvų, bet tai labai sudėtinga ir užima laiko. Reiškia, kad šalis iš esmės išjungiama, užblokuojama nuo išorinių pinigų patekimo ir pinigų išėjimo užsienio valiuta – eurais, doleriais – iš šalies“, – teigia M. Dubnikovas.
Pašnekovo teigimu, Rusija pati kuria savo alternatyvią mokėjimų sistemą SPFS, kuri dalį mokėjimų galėtų pakeisti SWIFT. Tačiau jis priduria, kad ja rusai naudojasi itin ribotai – vos 15–20 proc. atsiskaitymų.
Ši Vakarų sankcija Rusijai taip pat buvo svarstyta po 2014 m. įvykdytos Krymo okupacijos. Tuometinis finansų ministras Aleksejus Kudrinas skaičiavo, kad atjungus Rusiją nuo SWIFT, šalies ekonomika galėtų susitraukti 5 proc.
Ekonomistas mano, kad Rusijai gresia panašus ekonomikos susitraukimas vien tik dėl karinio konflikto, o jei SWIFT būtų atjungtas – dar didesnis.
Sankcijos bankams gali būti apeitos
Visgi SWIFT atjungimas – viena laikina priemonė. Kaip dar vieną stiprią priemonę M. Dubnikovas įvardija dujų ir naftos žaliavų iš Rusijos embargą.
„Tada tai būtų labai efektyvu: tiek sustabdytas pinigų judėjimas, tiek žaliavų nepirkimas būtų ypač efektyvi priemonė. Patys rusai, 2014-2015 m. diskutuodami apie SWIFT, įvardijo, kad tai prilygtų vos ne branduolinio lygio šalies užpuolimui. Jei atjungtume SWIFT ir nutrauktume žaliavų pirkimą, tada būtų tikrai stiprus smūgis“, – vertina jis.
Pašnekovas sutinka, kad konkrečių bankų sankcionavimas – didžiulė priemonė, tačiau Rusijos bankai gali apeiti ją.
„Vyksta milžiniškas bankų suvaržymas, bet pinigų vaikščiojimas lieka. Rusija tikrai tam ruošiasi, yra įsteigtos finansinės institucijos arba gal net fintech įmonės Vakaruose, jos bent kurį laiką nusispjaus į sankcijas bankams ir vis tiek vykdys pervedimus, prisiimdamos rizikas, kad kažkada sankcijos pasivys ir jas. Tos organizacijos darys toliau savo juodą darbą, kol jas uždarys“, – pažymi M. Dubnikovas.
Ką šis žingsnis reikštų Lietuvai?
Pasak finansų analitiko, jei visgi būtų priimtas ryžtingas sprendimas Rusiją atjungti nuo SWIFT, Lietuvoje veikiančios įmonės, turinčios santykių su Rusija, taip pat pajustų poveikį. Tačiau ramina, kad Lietuvai dėl to didelės rizikos nėra.
„Vienareikšmiškai pajustų tiesiogiai, nutrūktų ryšiai, pajustų nuostolius, nes greičiausiai gautinos sumos turėtų būti nurašytos. Visgi Lietuvai didelės rizikos nėra, nes esame pamokyti 2014 m., kai turėjome staigiai persiorientuoti į Vakarus. Lietuvos verslui tai sėkmingai pavyko, nes dabar tie santykiai – minimalūs“, – sako M. Dubnikovas.
SWIFT sankcija esą skaudžiausiai atsilieps Rusijos valstybinėms bendrovėms, kurios užsiima žaliavų prekyba, mat jose – didžiausi pinigų srautai.
Kodėl Vakarai delsia priimti sprendimą
Svarstydamas, kodėl Vakarų valstybės delsia priimti tokią drastišką priemonę, pašnekovas įvardija, kad sankcijos Rusijai turi dvilypį poveikį.
„Vokietijos pramonės atsiskaitymai su Rusija itin intensyvūs, tikrai Europoje yra įmonių, kurios ne tik turi santykių su Rusija, bet ir filialų toje šalyje. Tai reiškia, kad po tokios priemonės jos būtų atkirstos nuo Europos ir patirtų milžiniškus nuostolius.
Sankcijos Rusijai turi dvilypį poveikį. Vienas daug didesnis Rusijai – tai liečia visu 100 proc. pinigų atsiskaitymus, bet Vakarams tai irgi nuostolinga. Bandoma maksimaliai paveikti Kremlių, minimizuojant nuostolius Europos verslui. Tai yra prieštara, bet šioje vietoje, tikėtina, kad prieisime prie to taško, kad net ir patys didžiausi nuostoliai neverti to, kad Europoje vyktų karas“, – apibendrina jis.
M. Dubnikovas spėja, kad nors ir itin skausmingai, bet šis ryžtingas sprendimas Vakarų valstybių galiausiai bus priimtas.
