Kainos didės
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Eglė Coppa kalbėdama apie pernai kiek daugiau nei 10 proc. kilusius gyventojų atlyginimus pasakojo, kad jie skirtingoms gyventojų grupėms kilo labai nevienodai.
Kaip aiškino, pirmaisiais pandemijos mėnesiais 10 proc. mažiausią darbo užmokestį (DU) gaunančių darbuotojų atlyginimai mažėjo, o gegužės mėn. grįžo į pradinį lygį ir kitą metų dalį nesikeitė, tačiau 10 proc. daugiausia uždirbančiųjų DU augo gerokai sparčiau ir 2020 m. pabaigoje viršijo lygį iki pandemijos.
Pasak jos, tokį netolygų DU augimo pasiskirstymą lėmė kelios pagrindinės priežastys, o viena jų, kad mažas pajamas gaunantys darbuotojai dažniau dirbo dėl pandemijos apribotose veiklose, o dideles pajamas gaunantys darbuotojai dažniau galėjo tęsti darbą nuotoliu ir gauti visą DU.
„Taip pat didėjo skaičius darbuotojų, kurie dėl veiklos ribojimų dirbo mažiau valandų arba gavo MMA dydžio subsidijas.
Mažai uždirbančių darbuotojų DU paveikė ir 2021 m. 5,8 proc. (nuo 607 iki 642 Eur) padidinta minimalioji mėnesinė alga, kai tuo tarpu 2020 m. ji didėjo 9,4 proc. (nuo 555 iki 607 Eur)“, – vardijo ji ir sakė, kad visa tai lėmė, kad su darbo santykiais susijusių pajamų nelygybė Lietuvoje per metus kiek padidėjo. Kaip tikino, skirtumas tarp 10 proc. daugiausiai uždirbančių ir 10 proc. mažiausiai uždirbančių paaugo nuo 4,2 (2019 m.) iki 4,3 (2020 m.) karto.
Remiantis LB prognozėmis, šiemet nemažų pokyčių bus susijusių ir su infliacija.
Kaip buvo aiškinama, ji bus didesnė nei pernai, o kainų augimui didelės įtakos turės į priešpandeminį lygį grįžusios naftos kainos, kurios, atitinkamai, formuos ir naftai imlios produkcijos kainas – degalai, kaip teigė, šiemet kainuos brangiau.
„Maisto ir paslaugų kainos taip pat kils, tačiau mažiau nei pernai.
Šių metų sausio–balandžio mėn. maisto prekių kainos vidutiniškai buvo netgi mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pigiau įsigyti galėjome, pavyzdžiui, daržoves, mėsos ir pieno produktus. Vis dėlto ateityje maisto kainoms didesnį poveikį gali turėti pasaulinėje maisto žaliavų rinkoje pučiantys vėjai, kilstelėję maisto žaliavų kainas aukštyn. Na, o paslaugų kainų raidai įtakos turės tiek kilsiantis darbo užmokestis, tiek saugumo užtikrinimo reikalavimai, didinantys sąnaudas, ir veiklos ribojimo laikotarpiu susikaupusi paklausa“, – prognozavo LB banko specialistė E. Coppa.
Remiantis 2021 m. kovo mėn. paskelbtomis Lietuvos banko prognozėmis, vidutinė metinė infliacija 2021 m. sudarys 1,6 proc., o darbo užmokesčio augimas turėtų siekti apie 6,3 proc.
„Net ir jam paspartėjus (kainų augimui-red.), kainos neturėtų augti sparčiau nei atlyginimai“, – teigė E. Coppa.
Gali tekti atidžiau rinktis prekes ir paslaugas
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad didėjanti infliacija gali atnešti iššūkių.
„Kaip žinia, infliacijai pažeidžiamiausios grupės būdavo pensininkai ir mažiausias pajamas gaunantys asmenys.
Iš tikrųjų, pensijos, MMA buvo pakankamai sparčiai didinami, bet infliacijos pokytis, palyginti su pernai ar užpernai, yra toks, kad šiemet infliacijos sparta bus didesnė.
Kaip žinia, atlyginimų augimo dalį infliacija suvalgo ir kuomet ji yra nedidelė, tuomet didesnis pajamų prieaugis atitenka žmogui, todėl perkamoji galia auga sparčiau. Šiemet, nepaisant to, kad MMA ar pensijos didėja, dalį augimo infliacija atims ir spartesnis kainų augimas gyventojams paliks mažiau pinigų.
Ši tendencija nėra palanki ir ji mažins darbo užmokesčio augimą, bet, kad jis bus didesnis už infliaciją, tai tikrai. Visgi ryškesnio infliacijos paspartėjimo reikėtų tikėtis antroje metų pusėje, kai baigsis karantinai“, – komentavo I. Genytė- Pikčienė.
Ekonomistė lygino, kad pernai MMA buvo pakelta apie dešimtadalį, todėl gerovės padidėjimas buvo jaučiamas stipriau, o šiemet gali laukti kiek kitokia situacija.
„Diržų gal labai veržtis nereikės, bet, matyt, atidžiau rinktis prekes ar paslaugas gali tekti“, – įspėjo ji.
Bus sunkiau įpirkti būstą
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas paklaustas, ar gali būti, kad uždirbantys mažiausiai, labiausiai ir pajus kainų kilimą, teigė taip manantis tik iš dalies.
„Gali būti. Šiais metais yra pakankamai geros prielaidos ne tik kilti infliacijai, bet ir tam, kad atlyginimų augimas bus pakankamai stiprus.
Tai susiję ne tik su tuo, kad mūsų ekonomika šiuo metu gerai atrodo tarp Europos Sąjungos šalių, bet labiau su tam tikrais probleminiais darbo rinkos niuansais, kurie nenaudingi darbdaviams, bet naudingi darbuotojams“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad infliacija mažiausiai uždirbančių labai nenuskurdins, nes atlyginimų kilimas bus spartesnis.
Ekonomistas prasitarė ir apie nekilnojamo turto (NT) įperkamumą mažiausiai uždirbantiems asmenims.
„Čia matau keletą problemų.
Pirmoji, mūsų žmonės turi labai daug laisvų pinigų, ką rodo LB indėlių statistika, ir kita problema, kad žmonės mato, kad infliacijos tempas spartėja ir jie tiki, kad NT kainos ateityje dar labiau augs dėl infliacijos ir dabar perka būstus ir tai kelia kainas.
Sutinku, kad kas liečia tuos žmones, kurie uždirba mažiausiai, jie tikrai gali būti atkirsti nuo butų pirkimo ir jie turės susitaikyti, kad kažkiek laiko tuos butus turės nuomotis kol nesukaups to pradinio įnašo, o jį sukaupti nebus labai lengva, nes tuo pačiu metu ir kainos kyla.
Tai sektorius, kuriame aš jau dabar matau tam tikrus perkaitimo požymius“, – apibendrino jis.
Reikės planuotis
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė manantis, kad nepaisant visų kainų kilimo, gyventojų perkamoji galia šiemet didės, tačiau, kaip pabrėžė, bus tam tikrų prekių kategorijų, kurių įperkamumas mažės.
„Nepamirškime, kad mes turime ekonominį K raidės atsigavimą. Jei žmonės dirba restoranuose ar viešbučiuose, jų pajamos gali augti ir labai nežymiai, nes nebus iš ko jas kelti“, – sakė jis ir aiškino, kad dalis žmonių kainų kilimą pajus, o kita dalis, nors daugumai realios pajamos ir didės, kaip teigė, vis tiek būsiantys nepatenkinti, nes gyventojai dažniausiai atkreipiantys dėmesį į dalykus, kurie brangsta, o ne į tuos, kurių kaina mažėja.
„Manau, kad šiemet labai gali brangti paslaugos, maistas ir tai gali būti sunkiau įperkama. <...>
Mažiausiai uždirbantiems reikės planuotis, planuoti savo pirkinių krepšelį, galvoti, ką perki, bet MMA taip pat kils“, – apibendrino ekonomistas.
