Nešioti dėvėtus daiktus – ne gėda
Drabužiai po litą ar du – ne kiekvienoje dėvėtų drabužių parduotuvėje. Jei anksčiau tokiose vietose buvo galima rasti pigių ir sudėvėtų apdarų, dabar kai kuriose iš jų ant pakabų puikuojasi dar nauji drabužiai su etiketėmis. Pasikeitęs ir tokių parduotuvių įvaizdis – jose apsipirkti ne gėda, o nešiojami kitų dėvėti apdarai dar nereiškia, jog žmogus neturi pinigų įpirkti naujų. „Nemanau, kad šiais laikais yra gėdinga čia pirkti – tiek dėl ekologijos, tiek dėl kitų priežasčių. Man svarbi ekologija, taip tęsiasi antras drabužio gyvenimas“, - kalbėjo internetinės parduotuvės Dressup.lt, kurioje pardavinėjami tiek nauji, tiek dėvėti drabužiai, savininkas Ramūnas Vaitkevičius.
Tai, jog drabužių kokybė dėvėtų drabužių parduotuvėse gerėja, lemia ir besikeičiančias apdarų kainas. Nors vietose, kur prekiaujama dėvėtais drabužiais, galima rasti ir labai pigių apdarų, jose vis dažniau lankosi kokybiškų, garsių prekinių ženklų drabužių, kad ir dėvėtų, mažesnėmis kainomis ieškantys žmonės. Tam, kad atsiranda parduotuvių, kuriose siūloma vis daugiau dėvėtų kokybiškų ir brangesnių drabužių, pritaria ir „Pasaulio drabužių“ parduotuvių savininkas Albertas Palskys. „Nežinau, kaip kitur, bet aš parduotuves pradedu skirti į dvi dalis – vienas, kur drabužiai labai pigūs, nors kokybė nėra labai prasta, ir tas, kur drabužiai tikrai geros kokybės, madingi, įdomūs, o kainos – atitinkamos“, - kalbėjo vyriškis.
Pasiūlai parduotuvėse keičiantis, DELFI palygino, ar iš tiesų vis dar verta dairytis pigesnių apdarų dėvėtų drabužių parduotuvėse. Paaiškėjo, kad tokių ir naujų apdarų kaina gali ir beveik nesiskirti. Visgi, tai, kiek teks išleisti vienoje ar kitoje vietoje, labiausiai priklauso nuo paties pirkėjo – norintiems rasti paprasčiausią apdarą pigiau bus apsilankyti dėvėtų drabužių parduotuvėse, ieškantiems estetiškų ar kokybiškesnių apdarų nereiktų aplenkti ir prekybos centrų išpardavimų metu. Be to, kaina priklauso ir nuo to, kada bus apsiperkama - sekant nuolaidas ar lankantis dėvėtų drabužių parduotuvėse laimės valandų metu bei neišsigandus pirkėjų grūsties galima labai pigiai įsigyti tiek naujų, tiek dėvėtų drabužių. Tuo tarpu sezono pradžioje pigiai nusipirkti naujų apdarų bus jau daug sunkiau.
Nauji drabužiai gali kainuoti ir tiek pat kiek dėvėti
Palyginus kelių internetinių bei įprastų dėvėtų drabužių parduotuvių kainas paaiškėjo, kad šios – gana panašios: įprastomis sąlygomis (netaikant nuolaidų), pavyzdžiui, moteriškus ar vyriškus marškinėlius čia galima įsigyti už 10 – 20 litų, sijoną ar suknelę – 30 litų. Kainos buvo bene dvigubai didesnės (20 – 60 litų) vienoje iš rinktinius dėvėtus drabužius siūlančių parduotuvių: marškinėliai čia kainavo apie 20 – 30 litų, suknelės – 30 – 60 litų. Tiesa, pietų metu užsukus į šias parduotuvės pirkėjai buvo apdovanoti nuolaidų gausa – kokybiškesnės prekės buvo perpus pigesnės, likęs asortimentas – vos už kelis litus, todėl apsipirkus būtų tekę išleisti žymiai mažiau, nei nurodoma drabužių etiketėse.
Visgi, apsilankius prekybos centre ir keliose naujų drabužių parduotuvėse, paaiškėjo, kad ir čia nuolaidų ir išpardavimų metu galima įsigyti apdarų, kainuojančių tiek, kiek jie įprastomis aplinkybėmis kainuotų dėvėtų drabužių parduotuvėse: moteriški ir vyriški marškinėliai parduodami ir po dešimt ar dvidešimt litų, sijonai – apie 30 litų, suknelės – kiek brangiau. Tiesa, naujo asortimento kainos buvo bene dvigubai didesnės nei to, kuriam buvo taikomos nuolaidos.
Tam, kad ne visuomet egzistuoja kainų skirtumas apsiperkant įprastoje ar dėvėtų drabužių parduotuvėje, pritarė ir kitų nešiotų apdarų neperkanti Marta (vardas pakeistas – DELFI). „Neapsipirkinėju padėvėtų drabužių parduotuvėse, nes nematau prasmės pirkti panešiotą daiktą už tą pačią kainą kaip ir parduotuvėje. Jose per išpardavimus galima nusipirkti ir itin pigių drabužių ar batų. Paprastus marškinėlius galima nusipirkti iki 20 litų, biure dėvėti skirtus marškinėlius – nuo 20 iki 40 litų, dalykines sukneles, kurios anksčiau kainuodavo po 150 litų, dabar galima gauti už 50 litų. Bent jau žinosi, kad daiktas naujas, neturi specifinio kvapo“, - kalbėjo ji. Mergina sakė vardijanti kainas, kurias išpardavimų metu matė gerai žinomose - „Lindex“, „New Yorker“, „Reserved“ - parduotuvėse. Visgi, jai pačiai kaina – ne pagrindinis kriterijus apsiperkant. „Tiesiog nenoriu, kad tą drabužį būtų kas nors prieš tai nešiojęs“, - sakė ji.
Kainos ir kokybės skirtumas
Teiginiui, jog kainos iš tiesų diferencijuojamos ir tarp dėvėtų drabužių, pritarė ir R. Vaitkevičius. Internetiniame portale vardiniais ir nežinomų prekės ženklų dėvėtais drabužiais prekiaujantis vyriškis kalbėjo, kad už garsių firmų apdarus tenka sumokėti ir daugiau. „Kainos truputį skiriasi. Vardiniai drabužiai gali būti brangesni nuo 10 iki 40 proc.“, - sakė jis. R. Vaitkevičius nesiginčijo, kad naujų ir dėvėtų drabužių kainos kartais panašios, tačiau, jo manymu, tuomet skiriasi kokybe: „Jeigu lyginant su prekybos centrais, mes parduodame originalius, garsių gamintojų drabužius, o prekybos centre galbūt nusipirksi kažką už 20 – 30 litų, bet išskalbsi drabužį ir jį po kelių kartų išmesi“.
Su tuo sutiko ir A. Palskys. Vyro manymu, lyginti prekybos centruose ir dėvėtų drabužių parduotuvėse parduodamų drabužių kainas sudėtinga, nes ir patys apdarai gali labai skirtis. „Žiūrint, ką lyginsi. Ir kitur yra labai pigių drabužių. Pasirinkite analogišką drabužį, kuris pas mus bus geresnės firmos, - be abejo, jis bus brangesnis“, - kalbėjo jis. Tuo tarpu vidutiniškai apsipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse bus pigiau, mano jis: „Skaičiuojant bendrą kiekį, aišku, kaina yra mažesnė, net kalbos nėra. Bet yra tokių atsitikimų, kai netiksliai parašomos kainos – jos gali būti aukštesnės, bet tai tiesiog klaida. Aišku, kai žmogus suranda vieną iš tūkstančio drabužių, kuris yra brangesnis nei naujoje parduotuvėje, galima pagalvoti, kad taip yra visur, tačiau taip būna per klaidą, galbūt – kompetencijos stoką“.
