Jo atstovai „Delfi“ komentavo, kad dar neiškeista 299 mln. litų (87 mln. eurų) banknotų ir 114 mln. litų (33 mln. eurų) monetų. Vis dėlto didžioji litų dalis jau iškeista.
„Lietuvos bankas nesitiki, kad visi litai bus iškeisti, nes dalis jų jau nusidėvėję, pamesti, išvežti į užsienį arba žmonių pasilikti atminimui. Kaip ir tikėtasi, didžioji dalis monetų, ypač smulkiųjų (1, 2, 5, 10 centų) neiškeistos“, – teigė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, kontrolės ir emisijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.
„Panašios tendencijos ir kitose valstybėse, kurios eurą įsivedė anksčiau“, – komentavo ji.
Pasak centrinio banko atstovės, kasmet vis mažėja ir per metus iškeistos bendros litų sumos, ir keičiančiųjų skaičius. Tačiau vienos keitimo operacijos metu vidutiniškai iškeičiama vis didesnė litų suma.
Per 2021 metus Lietuvos banko kasose atlikta apie 5 tūkst. litų keitimo operacijų, kurių metu pakeista 6,3 mln. litų (1,8 mln. eurų), per 2020 metus, atitinkamai, – 7,6 mln. litų (2,2 mln. eurų), 2019-aisiais – 10,7 mln. litų (3,1 mln. eurų).
2021 metais vienos litų keitimo operacijos metu vidutiniškai iškeisti 1286 litai (372 eurai), 2020 metais, atitinkamai, – 1088 litai (315 eurai), 2019-aisiais – 747 litai (216 eurų).
Neiškeistų litų suma siekia apie 7 proc. prieš euro įvedimą apyvartoje buvusių litų sumos. Neiškeista apie 3 proc. litų banknotų ir apie 43 proc. litų monetų, buvusių apyvartoje euro įvedimo metu (verte). Liko neiškeista didžioji dalis mažo nominalo banknotų (1, 2 ir 5 litų) ir monetų (1, 2, 5, 10 centų).
Nuo euro įvedimo 2015 metų sausį, iš viso iškeista 5,4 mlrd. litų (1,6 mlrd. eurų).
