Internetiniuose darbo paieškos puslapiuose gausu pasiūlymų dirbti užsienyje. Lietuviai viliojami darbais Vokietijoje, Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir netgi Tanzanijoje.
Pavyzdžiui, šiuo metu siūloma vykti dirbti į Vokietiją elektros kabeliavimo darbus. Vokietijai ieškoma ir vokiškai kalbančių projektų vadovų IT ir telekomunikacijos sektoriuje. Skardininkui-metalo pjovėjui Vokietijoje žadama mokėti apie 12 tūkst. Lt (3,47 tūkst. eurų) per mėnesį. Darbdavys teigia pirmas 2-4 savaites apgyvendinsiąs darbuotoją nemokamai, vėliau nuomotis gyvenamąją vietą tektų pačiam darbuotojui.
Bergeno mieste Norvegijoje kviečiama dirbti stogų dengėjais. Tiesa, reikia turėti nors trejų metų patirtį. Tačiau už tokį darbą bus mokamas nuo 163 norvegiškų kronų už valandą (68 Lt/val.) iki 180 norvegiškų kronų (75 Lt/val.). Už minimalų mokestį dirbant 40 val. per savaitę per mėnesį pavyktų užsidirbti apie 12 tūkst. Lt.
Anglijoje ieškoma namų tvarkytojų. Jiems per dieną tektų tvarkyti 4-5 namus, o už mėnesį darbo būtų mokama apie 1-1,2 tūkst. svarų (4,2 tūkst. Lt – 5 tūkst. Lt). Skelbime rašoma, kad būsto nuoma mėnesiui kainuotų apie 200-300 svarų (830-1250 Lt).
Sezoniniams darbams – paskutinis šansas
Internetinio darbų skelbimo portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad sezoninių darbų pasiūlymų kasmet pradeda gausėti nuo vasario mėnesio. Vis dėlto specialistė pastebėjo, kad lietuviai vis aktyviau sezoninio darbo ieškosi per pažįstamus, todėl didelės užsienyje darbą siūlančių skelbimų gausos internetiniame portale nėra.
Pasak R. Karavaitienės, vasaromis jaunimas renkasi dirbti Lietuvos kurortuose arba užsienyje, tačiau užsienis prieš vietos rinką laimi.
„Nes ten jie gali užsidirbti tiek, kad studijų metų laiku studentai gali laisvai pragyventi“, - teigė ji.
Ir toliau tarp jaunimo dirbti vasarą populiariausios lieka Didžioji Britanija, Airija ir Skandinavijos šalys. Atsiranda ir skelbimų siūlančių darbą Graikijoje ar Kipre. Dažniausiai siūloma dirbti viešbučių kompleksuose ir vienu metu ieškoma daugiau darbuotojų. Pasak „CV-Online“ atstovės, dirbant šiose šalyse didžiausias privalumas tas, kad dažnai siūlomas nemokamas apgyvendinimas bei maitinimas.
R. Karavaitienė pastebėjo, kad tarp jaunimo populiarumo neprarado ir „Au Pair“ programa, siūlanti darbą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Kalbėdama apie sezoninį darbą pašnekovė teigė, kad dažniausiai dirbti siūloma beveik pusę metų – nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos. Todėl norintis vasaromis užsienyje padirbėti studentai iki gegužės turi susitvarkyti egzaminų klausimus.
Kruiziniame laive – apie 1000 dolerių per mėnesį
Darbą kruiziniuose laivuose siūlančios įmonės „Ismira“ direktorė Irina Maslova teigė, kad su studentais dirbti vengia, nes kruiziniuose laivuose darbo sutartys dažniausiai sudaromos 6-8 mėnesiams.
„Vis dėlto pavasarį jaučiamas suaktyvėjimas. Daug kreipiasi studentų. Nelabai galime jiems pasiūlyti darbo, bet informuojame, ką galėtų daryti baigę mokslus“, - pasakojo įmonės vadovė.
I. Maslova svarstė, kad pavasarį suaktyvėjimas jaučiamas ne tik dėl artėjančios vasaros, bet ir dėl studentų finansinės padėties: „Dalis supranta, kad negali tęsti mokslų dėl finansinės padėties, tuomet nutraukia mokslus ir išvažiuoja dirbti. Dirbdami apsisprendžia, ar grįžti po metų į mokslus ar nebe“.
Vis dėlto nuo 2004 m. I. Maslova stebi, kad Lietuvoje vis mažėja žmonių, norinčių įsidarbinti kruizuose.
Vadovė spėja, kad prisijungus prie Europos Sąjungos lietuviai sugeba susirasti darbus savo jėgomis ir Europos Sąjungoje. Būtent dėl mažėjančio klientų srauto I. Maslova teigė savo įmonės veiklą nukreipusi į Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją.
Paklausta, kiek darbuotojas gali tikėtis uždirbti kruiziniame laive, moteris teigė, kad nekvalifikuotam darbuotojui mokama apie 1 tūkst. dolerių (apie 2,5 tūkst. Lt).
Daugiausia pasiūlymų finansų ir pardavimų specialistams
Apie įdarbinimo galimybes užsienyje lietuvius konsultuojanti „EURES“ tarnyba komentavo, kad dažniausiai sulaukia užklausų dėl darbo Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Europos darbo mobilumo portalo (EURES) duomenimis, daugiausia laisvų darbo vietų siūloma finansų, pardavimų specialistams Vokietijoje (23,12 tūkst.), Suomijoje (3,52 tūkst.), Švedijoje (2,6 tūkst.).
Taip pat daug skelbimų, ieškančių viešbučių ir restoranų darbuotojų: Vokietijoje – 12,6 tūkst., Austrijoje – 5,95 tūkst., Čekijoje – 1,56 tūkst. Vokietijoje ieškoma 9,8 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, Švedijoje -2,63 tūkst., Austrijoje – 2,3 tūkst.
Gana paklausi ir elektriko specialybė. Šiuo metu Vokietijoje ieškoma 14,9 tūkst. šios srities specialistų, Austrijoje – 1,87 tūkst., Olandijoje – 1,44 tūkst. Vokietijai parduotuvių pardavėjų ir konsultantų reikia apie 20 tūkst., Austrijai – 1,4 tūkst., Olandijai – 1,04 tūkst.
Minimalus darbo užmokestis ES valstybėse
| Šalis | Minimalus mėnesinis užmokestis (eurais) |
| Lietuva | 289,62 |
| Belgija | 1501,85 |
| Airija | 1461,85 |
| Graikija | 683,76 |
| Ispanija | 752,85 |
| Olandija | 1485,6 |
| Didžioji Britanija | 1216,75 |
| Vokietija | 1496 |
Kaip informuoja „Eures“ tarnyba, gyvenimo išlaidos skirtingose šalyse taip pat pakankamai skiriasi. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje duona kainuoja apie 1,3 svaro (5,4 Lt), autobuso vienkartinis bilietas – apie 2 svarus (8,34 Lt). Tuo metu Ispanijoje duona kainuos apie 0,95 euro (3,27 Lt), autobuso vienkartinis bilietas – apie 1 eurą (3,45 Lt). O štai Švedijoje, skaičiuojama, minimaliai pragyventi mėnesiui reikia bent 3,5 tūkst. Lt (9341 Švedijos kronos).
Pasak „Eures“ tarnybos atstovų, šiuo metu per šią sistemą daugiausia ieškoma suvirintojų, elektros inžinierių ar kitų panašią profesiją turinčių asmenų. Italijos turizmo sektoriaus darbdaviai sezoniniam darbui aktyviai ieško renginių organizatorių, animatorių, barų, restoranų personalo.
