Dabar bazinis krepšelis negali viršyti 1,37 euro kas mėnesį, o socialiai remtiniems žmonėms – 0,68 euro. Tačiau baziniu krepšeliu naudojasi tik du trečdaliai gyventojų.
„Gyventojams reikia daugiau paslaugų negu yra apibrėžta baziniam krepšelyje arba tiesiog bankai sukuria tam tikrus unikalius pasiūlymus, kurie gyventojams yra patrauklesni“, – aiškina finansų ekspertas Vilius Tamkvaitis.
Kaip siūloma keisti bazinio krepšelio mėnesinį mokestį?
„Mes skaičiuojame, kad pagal atnaujintą reguliavimą kaina būtų 1 euras. Apie 1 eurą. Socialinę paramą gaunantiems žmonėms būtų taikoma 50 procentų nuolaida, kaina perpus mažesnė, o socialinę pašalpą – nemokama“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Klientai dėl to kas mėnesį sutaupytų 0,40 euro centų, o per metus – daugiau nei 4 eurus.
Vieni žmonės teigia, jog ši žinia džiugina, kiti sako, kad didelio skirtumo dėl tokio kainos sumažinimo nepajaus.
Pigesnį bazinį krepšelį privalės siūlyti bankai ir kitos kredito įstaigos, net jei neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos. Ši naujovė aktuali vienai įstaigai – „Revolut“.
Lietuvos bankas nori įkainį pririšti ir prie minimalios mėnesinės algos, kuri dabar siekia 840 eurų „popieriuje“, kad įkainis neviršytų 0,12 procentų minimalaus uždarbio. Bazinio krepšelio kaina būtų keičiama ne kas metus, kaip yra daroma dabar, o kas trejus metus.
„Mes ir norime, kad įstatyme būtų nustatyti tam tikri aiškūs kriterijai, pagal kuriuos Lietuvos bankas ir galėtų pateikti įvertinimą, kokia turėtų būti bazinio krepšelio ne tai, kad sudėtis, bet apimtis“, – teigia G. Šimkus.
Nauji pokyčiai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, bet ar pataisos bus priimtos – priklausys nuo Seimo. Bankai privalės iš anksto informuoti apie mokėjimo krepšelio kainų pokyčius.
„Įstatymai neturėtų būti priimami apklausų pagrindu. Juk dar ir pernai pats Lietuvos bankas teigė, kad Lietuvos gyventojams bazinio krepšelio įkainiai yra mažiausi, palyginus su kitomis Baltijos ar Šiaurės šalimis“, – aiškina Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys.
Per paskutinius penkerius metus, mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis keisdavosi nedaug – vidutiniškai 0,03 euro centus. Finansų ekspertas mato rizikų, mokestį nepasiturintiems išvis panaikinus.
„Lietuvos bankų lūkestis yra tai, kad tai bus padaroma bankų pelno sąskaita ir, tikriausiai, kiekvienas klientas, kuris mokės už paslaugas, kažkokia dalimi prisidės prie tų klientų, kurie už paslaugas nemokės“, – teigia V. Tamkvaitis.
Bankų atstovai sutiktų kompensuoti paslaugas pašalpų gavėjams tik su viena sąlyga.
„Lygiai taip pat, kaip už būsto šildymą, už karštą vandenį, verslo išlaidas – kompensuoja valstybė“, – teigia A. Budrys.
Už mėnesinį mokestį keistųsi ir pačios paslaugos. kas mėnesį būtų leidžiama daryti penkiais pavedimais daugiau, tačiau iš bankomatų be papildomo mokesčio būtų leidžiama išsigryninti 50 eurų mažiau – iki 500 eurų kas mėnesį.
Anot Lietuvos banko vadovų, mažesnis išgryninimas – bėdų nesukeltų, mat devyni iš dešimties gyventojų kas mėnesį išsigrynina iki 500 eurų.
Visas reportažas per LNK:
