Dabar 24-erių metų mergina prisimena, jog jau 11-oje klasėje buvo suplanavusi, ką ketina nuveikti studijų metais: kada vykti stažuočių, dirbti ir panašiai.
„Buvau suplanavusi darbą susirasti po studijų, o studijuodama – kaupti patirtį. Bet dirbti pradėjau jau po trečio kurso: pradėjau nuo praktikos, o vėliau dirbau visą ketvirtą kursą. Šioje bendrovėje jau dirbu 2,5 metų“, - skaičiuoja M. Tamošiūnė.
Mergina pasirinko studijas Vilniaus universitete, kur mokėsi vadybos ir administravimo, o su bendrove „Nestle Baltics“ susipažino per universitete organizuojamas karjeros dienas, po trečio studijų kurso.
„Pirmas ir antras kursai buvo šiek tiek laisvesni, tad daugiau laiko galėjau skirti bendravimui, pažintims, tačiau dariau tai, ką buvau susiplanavusi: prisidėjau prie studentų atstovybės veiklos ir karjeros dienų organizavimo, po antro kurso 4 mėnesiams išvažiavau į JAV dirbti, pažinti kitą kultūrą. Grįžusi radau pirmąją praktiką „Danske banke“, nes įsivaizdavau, kad noriu dirbti banke. Tačiau mano veikla manęs labai nesužavėjo: iškart teko pradėti dirbti su popieriais, tvarkyti dokumentus“, - prisimena M. Tamošiūnė.
Ji dėsto, jog pasikalbėjo su savo darbo vadovu ir paprašė duoti pamėginti kito darbo – tada jai teko su banko klientais bendrauti telefonu.
„Maniau, kad bus labai įdomu bendrauti su žmonėmis, bet supratau, kaip sunku yra juos įtikinti, o kartu tai padėjo ir man storesnę odą užsiauginti. Supratau, kad dar noriu savęs paieškoti. Išvažiavau atostogų ir draugas man patarė pasiimti popieriaus lapą ir susirašyti, ką aš noriu veikti ir kuo būti po penkerių metų. Iš pradžių buvo sunku, bet kai pradėjau rašyti, darėsi aiškiau. Norėjau dirbti tarptautinėje bendrovėje, su žinomais prekių ženklais, be to, man labai patinka kava, tad norėjau dirbti su ja. Galiausiai, kai viską surašiau, pasirinkimo buvo ne taip jau ir daug“, - apie savo paieškas pasakoja mergina.
Paklausta, kodėl nenorėjo dirbti lietuviško kapitalo įmonėje, M. Tamošiūnė sako, jog tai lėmė draugų atsiliepimai.
„Man susidarė įspūdis, kad tarptautinėse bendrovėse daugiau karjeros galimybių, mokymų, o bendrovės politika – stengtis dėl darbuotojo. Didesnės tobulėjimo galimybės man yra labai svarbu ir visada galvojau, kad geriau praktiką atlikti nors ir nemokamai, bet didesnėje įmonėje, kad būtų galima pasimokyti iš kolegų, negu eiti į mažą, kelių žmonių bendrovę“, - paaiškina ji.
M. Tamošiūnė pasakoja, jog „Nestle“ praktiką pradėjo nuo aktyvių pardavimų – verslo klientams siūlė sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl kavos aparatų nuomos.
„Laikui bėgant kilo vis daugiau ir daugiau idėjų kaip galima pritraukti pardavimų ir pradėjau dirbti su rinkodara. Šiuo metu kuruoju viešbučių, biurų greito maisto užkandinių segmentą. Esu atsakinga už naujų klientų pritraukimą, dalyvavimą parodose, asociacijų veiklose, taip pat rinkodarą internete, lojalumo skatinimą“, - apie savo darbą „Nestle“ pasakoja mergina.
Ji prisimena, jog buvo nustebinta mokymosi galimybėmis, atėjusi dirbti į tarptautinę bendrovę, o dabar sako, jog mokymai vyksta nuolat, tenka vykti padirbėti ir į užsienį.
Pasisekė ne visiems kurso draugams
„Mano kurso draugai taip pat rado darbus, tačiau pastebiu, jog ne visi jais patenkinti, nevengia jų keisti, tad susidaro įspūdis, kad kai kurie darbo imasi vien tam, kad dirbtų, lyg iš desperacijos. Ir ne visuomet žmonės taip elgiasi vien norėdami užsidirbti pinigų. Jeigu įsivaizduoji save dirbantį su pardavimais ar rinkodara, keistoka, jeigu įsidarbini Mokesčių inspekcijoje analitiku. Manau, naudinga susirašyti, ko nori ir ten kryptingai taikyti“, - svarsto M. Tamošiūnė.
Ji vardija, jog dalis jos kurso draugų į užsienį išvažiavo mokytis, pavyzdžiui, į Nyderlandus ar Daniją, kiti išvyko dirbti: į JAV, Jungtinę Karalystę, Norvegiją.
„Dalis mano kurso draugų emigravo, dalį jų buvo apėmusi desperacija: ateini į įmonę ir negauni to, ko tikiesi, pavyzdžiui, pakankamo atlyginimo. Kai lūkesčiai per pirmus mėnesius nepasiteisino, jie nusprendė, kad geriau išvažiuos, užsidirbs, o vėliau čia grįš ir pradės gyvenimą. Bet ateityje bus problema grįžti: vėliau pradėti nuo nulio bus kur kas sunkiau“, - mano pašnekovė.
M. Tamošiūnė sako dabar studentams galinti patarti tik vieną – ieškoti darbo kuo anksčiau.
„Jei pradedi ieškoti darbo baigęs mokslus - jau yra per vėlu. Automatiškai prasidės depresija, o dirbsi imsi ne nuo ten, kur nori, nes aukštojo mokslo diplomas dar neatveria durų. Galbūt tėvai galėtų padėti vaikams: skatinti jau nuo pirmo kurso galvoti apie darbą, išnaudoti studijų galimybes, jungtis į asociacijų, atstovybių veiklą ir taip toliau. Tai yra gera patirtis vien jau ryšių prasme“, - dėsto mergina.
Ji prisimena, jog ir pati pirmaisiais studijų metais buvo nuėjusi į kelis darbo pokalbius, nors ji darbo negavo, tai leido įgyti patirties ir kituose pokalbiuose jaustis patogiau.
Paklausta, ką daryti, jei dėstytojai universitete pasisako prieš studentų galimybes dirbti, ji sako, jog svarbiausia – lankyti paskaitas, tada nebus pagrindo dėstytojų priekaištams.
„Aišku, yra dėstytojų, kurie pasisako prieš studentų darbą, bet tam yra priežastis: jie labai nori, kad paskaitos būtų lankomos, joms būtų pasiruošiama. Jeigu pavyksta suderinti darbą ir studijas, dėstytojai nedraudžia dirbti. Jei darbas užima svarbiausią vietą, dėstytojai pasisako prieš, nes nukenčia studijos, o visi nori jaustis svarbūs. Dėstytojai įdeda daug pastangų, kad pasiruoštų paskaitoms ir sudomintų studentus. Jeigu studentai nesugeba ateiti į paskaitas, dėstytojai mano, kad jie yra neįdomūs“, - paaiškina M. Tamošiūnė.
Specialistė atvirauja, kad tik pradėjusi dirbti ėmė geriau įsisavinti teoriją ir mokymosi rezultatai pagerėjo: ketvirto kurso metu ji ne tik dirbo, bet ir gavo stipendiją už mokymosi rezultatus.
Tarptautinė bendrovė „Nestle“ iki 2016 m. planuoja įdarbinti 10 tūkst. jaunuolių iki 30 metų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje galėtų būti sukurta apie 7-10 darbo vietų, tai sudaro 10 proc. įmonės darbuotojų Lietuvoje. Daugiausiai jaunimo planuojama įdarbinti Prancūzijoje (3 tūkst.), Vokietijoje (2,42 tūkst.) ir Šveicarijoje (2,13 tūkst.).
