Praėjusią savaitę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas priėmė nutarimą į susitikimą su premjeru deleguoti Rūmų pirmininką Andriejų Stančiką ir ŽŪR prezidiumo narius: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką Joną Talmantą, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentą Jeronimą Kraujelį, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorę Zofiją Cironkienę, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininką Joną Vilionį ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininką Saulių Daniulį.
Po šį ketvirtadienį įvykusio susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi ŽŪR delegatai teigia, jog diskusija buvo vaisinga ir nuteikia optimistiškai.
„Žemdirbių nuogąstavimai nebuvo laužti iš piršto - mus pasiekė raštiška Žemės ūkio ministerijos kanceliarijos informacija su oficialiais dokumentais ir protokolais, kad Vyriausybė planuoja iki 600 mln. Lt, o galbūt netgi iki 1 mlrd. Lt Kaimo plėtros programos lėšų panaudoti šalies kelių infrastruktūrai gerinti. Suprantama, geri keliai visiems reikalingi, į kaimą pritrauktų daugiau jaunimo, tačiau jie neturi būti gerinami žemės ūkio sąskaita“, - po susitikimo su premjeru „Ūkininko patarėjui“ įsitikinęs kalbėjo ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas.
Pasak pašnekovo, žemdirbių atstovus diskusijos metu nustebino tai, kad ministras pirmininkas su jų nuomone visiškai sutiko.
„Išgirdome kardinaliai priešingų naujienų, nei tos, kurios ŽŪR pasiekė paskutiniu metu. Premjeras patikino, kad Kaimo plėtros programos lėšos keliams nebus naudojamos, nes tam numatyti kiti finansavimo šaltiniai. Ir žemdirbiai esą gali dėl to visiškai nenuogąstauti. Tai išties mums visiems gera žinia“, - džiaugėsi A. Stančikas.
Kitas ŽŪR atstovų susitikime su premjeru aptartas klausimas – nacionalinių su gamyba susietų tiesioginių išmokų dydis 2013 m.
„A. Butkevičius dar pavasarį buvo žadėjęs, kad bus skiriama 117 mln. Lt. Dabar šį savo pažadą premjeras dar kartą patvirtino. 2012 m. nacionalinė parama buvo 106 mln. Lt“, - pastebėjo pašnekovas.
Susitikimo metu taip pat vyko diskusijos dėl šalies gyvulininkystės plėtros skatinimo programų.
„Esame įsitikinę, kad finansavimas, o ne popierinės programos gali skatinti realų šio sektoriaus vystymąsi. Dokumentuose galime perskaityti, kad „bus tobulinama, didinama, gilinama...“ Bet kas iš to? Tai tik žodžiai, o ne konkrečios priemonės. O žemdirbių savivalda nori konkretumo. Todėl turi būti parengta „žemiška“ programa“, - sakė A. Stančikas.
Į klausimą, ko konkrečiai žemdirbiai norėtų, ŽŪR pirmininkas teigė, jog visų pirma turi būti nubrėžti realūs ir aiškūs uždaviniai.
„Tarkime, viena gyvulininkystės krypčių yra pieno gamyba. Išsikelkime uždavinį, kad 2020 m. Lietuvoje jo primelšime 2 mln. tonų. Tai yra visiškai realus siekis, nes buvo laikas, kai metinis pieno primilžis šalyje siekė 3 mln. t, nors karvių produktyvumas buvo gerokai prastesnis. O turėdami tikslą, turime ir konkrečiai skaičiuoti, kiek papildomai reikia karvių, fermų ir t.t. Tuomet turi būti skiriamas atitinkamas finansavimas ir kryptingai dirbama. Bet jeigu tik kalbėsime, rezultatų nebus“, - neabejojo pašnekovas.
Kokiais finansiniais instrumentais Vyriausybė prie gyvulininkystės skatinimo gali prisidėti? Pasak A. Stančiko, visų pirma – paremdama Kaimo plėtros programos Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonę. Be to, EK leidžia perskirstyti 13 proc. tiesioginių išmokų sumos. Žemdirbiai tarpusavyje yra susitarę, kad 80 proc. šių perskirstytų lėšų bus skirta gyvulininkystės sektoriui. Pusę pinigų numatoma skirti pieno, kitą pusę - mėsinės galvijininkystės sektoriams.
„Diskusijos su premjeru rezultatais esame patenkinti, nes pavyko užkirsti kelią nesusipratimui dėl šiuo metu aktualiausio klausimo - žemės ūkio sektoriaus pinigų perskyrimo kelių infrastruktūrai gerinti. Džiaugiamės, kad žemdirbių savivalda laiku ėmėsi atitinkamų žingsnių ir kad visi žemdirbiai parodė reikiamą aktyvumą. Jei Vyriausybė šiuo atveju būtų nuėjusi kita linkme, buvome pasiryžę imtis netgi protesto akcijų“, - pokalbio su vyriausybės vadovu A. Butkevičiumi rezultatus reziumavo ŽŪR pirmininkas A. Stančikas.
Susitikimo metu žemdirbių savivaldos atstovai su šalies ministru pirmininku diskutavo ir apie nacionalinę paramą žemės ūkio sektoriui ne tik ateinančiais metais, bet ir iki 2020-ųjų metų, nes Europos Komisijos (EK) reglamentai numato, kad tokia parama, nors pamažu ir mažinama, bet iki to laiko išlieka.
„Priminėme premjerui, nuo kokio atskaitos taško nacionalinės paramos mažinimas turėtų prasidėti. Pagal EK reglamentuose numatytą skaičiavimo metodiką Lietuvoje metinė nacionalinė parama gali siekti 476 mln. Lt. Ir nors A. Butkevičius teigė, kad tokios didelės sumos nesitikėtume, tačiau pripažino, kad mūsų įvardyta 476 mln. Lt suma teoriškai yra teisinga. Todėl tikimės, kad jeigu po kelerių metų valstybės biudžete rasis daugiau pinigų, nacionalinės paramos mažėjimas bus skaičiuojamas ne nuo 117 mln. Lt, kuriuos gausime kitąmet, bet nuo šiandien nusibrėžtos bazinės sumos – 476 mln. Lt, kuriuos gausime ateinančiais metais“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Stančikas.
