Gataučių seniūnijos Mekių kaimo ūkininkas Gediminas Jančauskas visiems noriai pasakoja, kaip jam sekasi auginti ir veisti dedekles vištas, dalijasi patirtimi, kurią sukaupė per keletą metų.
Vištos – vietoj karvių ir kiaulių
Gediminas Jančauskas iš Kauno į Mekių kaimą su šeima gyventi sugrįžo antrąjį kartą. Čia jis kaip ir anksčiau yra savas, turi daug bičiulių ir draugų. Dabar sodiečiai jį išrinko kaimo bendruomenės pirmininku.
Priminsime, kad kauniškių pora Mekiuose buvo apsigyvenusi dar sovietmečiu. Jauna šeima tada laikė karvių, ožkų, turėjo ir naminių paukščių. Gediminas dirbo vairuotoju, buvo Stupurų kultūros namų direktorius. Paskui grįžo į Kauną. Po keliolikos metų Jančauskai vėl persikėlė į Mekių kaimą, nusipirko vienkiemį ir ėmėsi ūkinės veiklos. Apie tokį sprendimą Gediminas trumpai tarsteli: „Černobylis padarė savo, teko ten pabūti, todėl sušlubavo sveikata.“
Prieš septynerius metus G. Jančauskas įregistravo savo valdas. Žemės jis turi nedaug – apie 70 arų, be to, dideliam gyvulininkystės ar augalininkystės ūkiui plėtoti neturėtų tiek fizinių jėgų, todėl nusprendė laikyti vištas. Pirmaisiais metais įsigijo tradicinių dėsliųjų rudųjų vištų. Po to nusprendė auginti mėsines dedekles, mat pradėjo domėtis retomis naminių paukščių veislėmis, vyko į parodas, lankė seminarus.
Jau penktus metus augina veislinius paukščius, per sezoną turguje parduoda apie du tūkstančius viščiukų. Kol kas savo inkubatoriaus neturi, todėl kiaušinius perinti veža į netoli Kauno esantį inkubatorių. Perinimo sezonas tęsiasi tris mėnesius: balandžio, gegužės ir birželio. Inkubaciniai kiaušiniai yra brangesni, o kitu metų laiku, kai neperina viščiukų, kiaušinius parduoda maistui.
Gedimino aptvaruose – įvairių veislių vištos ir gaidžiai: žaliakojės kurapkinės, jubiliejinės Kučino, minorkos, australorpai, turi ir fazanų. Pasak ūkininko, patys produktyviausi yra australorpų veislės paukščiai. Kiekvienai veislei kieme įrengtas atskiras aptvaras, atskiras įėjimas į ūkinį pastatą. Paukščiams lesinti iš ūkininkų perka grūdus ir kombinuotųjų pašarų.
„Nedideliame ūkyje labiau apsimoka laikyti ne tradicines dėsliųjų veislių vištas, o mėsines dedekles, taip daug ekonomiškiau, paprastai tariant, du viename – ir mėsa, ir kiaušiniai. Gaidžiai sveria net po keturis kilogramus, šeimos stalui užtektinai galima užsiauginti ekologiškos mėsos. Labai gražūs mano paukščiai, ne kartą vežiau į parodas. Šių metų pradžioje veislinių paukščių parodoje jubiliejinė Kučino višta pelnė trečiąją vietą, atitiko savo veislės standartus“, – Gediminas optimistiškai pasakojo apie savo nedidelį paukštyną. G. Jančauskas yra Veislinių paukščių augintojų asociacijos narys.
Neabejoja, susimąstys ne vienas
Gataučių seniūnė Agnė Daugėlaitė pritarė idėjai, kad ūkininkai dalytųsi sukaupta patirtimi, bandytų imtis naujos veiklos, nes verslumui skatinti reikia postūmio. Kaime dabar mažai kas belaiko melžiamų karvių, nepeni ir bekonų – pieno ir mėsos eina pirkti į parduotuvę.
Pasak seniūnės, tuščiuose tvartuose, daržinėse galima ne tik vištas laikyti, bet ir triušius, kas turi jėgų, galėtų ir kelias ožkas auginti. Juk kaime darbštus žmogus visada buvo sotus, užsiaugindavo ne tik daržovių, bet ir kitų gėrybių.
„Auginti paukščius nereikia didelių investicijų, svarbu turėti pasiryžimo ir nusiteikimo imtis tokios veiklos. Patarčiau laikyti mėsines dedekles, taip daug ekonomiškiau ir taupiau, šeimai nereikės mėsos pirkti parduotuvėje ar turguje, be to, mėsinių dedeklių ir kiaušiniai kokybiški, mažiau cholesterolio. Kaime dar daug neišnaudotų galimybių, bandykite kurti savo šeimos verslą, nebijokite rizikuoti“, – sodiečiams aiškino G. Jančauskas. Ir priminė, kad antrąjį kartą sugrįžęs gyventi į Mekių kaimą nutarė imtis ūkinės veiklos, tam turi geras sąlygas – kaimo pakraštyje yra sodyba, nemažas ūkinis pastatas, kieme užtenka vietos aptvarams įrengti. Kol kas auginti veislinius paukščius sekasi gerai, ketina dar plėsti paukštininkystės ūkį.
