Įsiutino antstoliai
Šiluvos rajone ūkininkaujantį mėsinių galvijų augintoją įsiutino antstolio Artūro Bložės kontora, kuri ėmėsi veiksmų išieškoti 400 litų baudą, paskirtą jam Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu.
„400 litų aš sumokėjau, o čia, nei iš šio, nei iš to, man pateikė naują sąskaitą – jau 560 litų. Kodėl taip yra, bandžiau išsiaiškinti su A. Bložės pagalbininku (redakcijos žiniomis – pavaduotoju). Ten jų daug turbūt yra, tai, sakau, sau kiekvienas užsidedate papildomai, ir man bauda padidėja. Paprašiau, kad pateiktų konkrečią sąmatą, kodėl išaugo suma, o jie nerašo“, – pasipiktino priežastį aiškino ūkininkas.
Savo samprotavimus dėl A. Bložės kontoros veiklos jis išdėstė Šiaulių mokesčių inspekcijai ir šių metų vasario 18 dieną gavo atsakymą, kurį pats vadina pagyrimu.
„Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija gavo jūsų informaciją apie galimus mokestinius pažeidimus. Dėjokame jums už pateiktą informaciją“, – dėstoma rašte. Taip pat pranešama, jog medžiaga persiųsta specialistams.
Teigė neketinantis liautis
Savo svarstymais apie A. Bložės kontoros darbą A. Daukantas dalijosi ne tik su VMI Šiaulių apskrities specialistais, bet ir skambino į VMI informacijos centrą. Tačiau dėl šių skambučių jis sulaukė ne pagyrimo, bet skundo į policiją, kuri A. Daukanto atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybės tarnautojo asmens įžeidimo. Už tokio pobūdžio nusižengimą numatyta didžiausia bausmė – areštas iki dviejų metų.
Tačiau A. Daukantui tai, atrodo, nė motais. Jis pabrėžė, kad liautis net neketina, ir tai įrodė nauja skambučių ataka, tačiau jau kitai įstaigai – redakcijai.
Paklaustas, ar nesibaimina naujų baudų ar galbūt griežtesnių sankcijų nei piniginės baudos, A. Daukantas atrėžė: „Aš tik dabar laukiu, kada jie prieš mane pradės teisminį procesą. Tada iš karto kreipsiuosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Geram advokatui pinigų užteks – parduosiu gyvulius. Turiu 50 galvijų. Aš prisiteisiu. Aš nieko nepadariau. Aš tik prašiau, kad jos (VMI informacinio centro darbuotojos – red. past.) dirbtų.“
Buvo ypač agresyvus
Savaitraštis „Alio, Raseiniai“ VMI pasiteiravo, kodėl ši įstaiga dėl A. Daukanto skambučių nusprendė kreiptis į policiją.
„Tikslios kreipimosi priežasties atskleisti neturime teisinio pagrindo. Visais atvejais VMI darbuotojai bendrauja dalykiškai bei pagarbiai, stengiasi nuraminti konfliktiškai nusiteikusius mokesčių mokėtojus, išsiaiškinti užgauliojimo priežastis ir padėti išspręsti iškilusius klausimus. Teisėsaugos institucijoms pranešama tik dėl ypač agresyvių, pasikartojančių įžeidinėjimų, grasinimų bei taikomo neteisėto poveikio“, – rašoma redakcijai atsiųstame VMI Vidaus saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojos Ritos Malijauskienės paaiškinime.
A. Daukantas VMI Informacijos centrą skambučiais atakavo kone mėnesį: nuo sausio 6 iki vasario vasario 11 dienos.
Paklaustas, kas jį išvedė iš kantrybės, galvijų augintojas dėstė, neva centro darbuotojos tik geria kavą.
Apie A. Daukanto atžvilgiu pradėtą ikiteismininį tyrimą redakcijai atsiųstame policijos patvirtinime pabrėžiama: „Už tokio pobūdžio nusikaltimus (pareigūnų įžeidinėjimą) šis asmuo tris kartus baustas administracine tvarka – piniginėmis baudomis. Pranešimai dėl įžeidinėjimo gauti iš policijos departamento, Raseinių rajono policijos komisariato, Raseinių rajono apylinkės prokuratūros ir VMI.“
Antstolio paaiškinimai
Ūkininko išpuolių yra sulaukusi ir A. Bložės anstolių kontora. Antstolio padėjėjas Mykolas Kairys atsiuntė tokį paaiškinimą:
„2013-09-09 Raseinių r. apylinkės teismo nutarimu Algiui Daukantui paskirta 400 Lt bauda. Kadangi A. Daukantas per įstatymų nustatytą terminą skolos nesumokėjo, Raseinių r. PK vykdomąjį dokumentą pateikė antstolio Arturo Bložės kontorai vykdymui. 2013-11-27 užvesta vykdomoji byla ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš A. Daukanto. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, skolininkui reikia susimokėti ne tik skolą, bet ir antstolio vykdymo išlaidas. Antstolio vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo tvarka numatyta LR CPK 611 str. bei Sprendimų vykdymo indstrukcijoje. Skolininkas buvo tinkamai informuotas apie antstolio priimtus procesinius veiksmus, kadangi visi siųsti dokumentai A. Daukantui buvo įteikti asmeniškai.
A. Daukanto teiginiai, kad skolą jis sumokėjo, yra visiškai nepagrįsti, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Sprendimų vykdymo instrukcija, gautos piniginės lėšos skirstomos skolai ir vykdymo išlaidoms dengti. Skolininkas sumokėjo dalį išieškotinos sumos, bet dar yra skolos likutis.
Skolininkas ne kartą skambino į antstolio A. Bložės kontorą, keikėsi ir grasino darbuotojams, įžeidinėjo, reikalaudamas pateikti dokumentus. Bendraujant telefonu, susidaro įspūdis, jog tai konfliktiškas, nesiklausantis, ūmaus būdo, neprognozuojamas žmogus.“
Ėmė grasinti redakcijai
Sužinojęs, kad rengiame apie jį publikaciją, A. Daukantas sakė: „Kvailai neprirašyk, galiu supykti ir ant tų rašymų. Galiu kreiptis į teismą. Žiūrint ką parašysi.“
53 metų A. Daukantas yra baigęs Žemės ūkio akademiją (dabar A. Stulginskio universitetas) ir neblogai išmano įstatymus. Paklaustas, kodėl necenzūriniais žodžiais plūsta jam net iš matymo nepažįstamus žmones, mėsinių gyvulių augintojas dėstė: „Kas yra tie necenzūriniai žodžiai? Nėra necenzūrinių žodžių žodyno.“
Netrukus A. Daukanto rūstybę užsitraukė ir redakcija. Įvairiems darbuotojams per keletą dienų jis paskambino mažiausiai pusšimtį kartų ir plūdosi tokiais žodžiais, kad net ausys raitėsi.
Bendruomenė atsiribojo
A. Daukantą užvaldžiusi aistra plūtis neblogai žinoma ir apylinkių gyventojams.
„Tik publikacijoje neminėkite mūsų pavardžių, nes ims skambinėti, kad net telefonai pamėlynuos. Tai labai veikia psichologiškai. Kas su juo bent kartą yra kalbėjęs, daugiau nebekelia telefono ragelio. Bet rašyti apie šį žmogų, manome, reikia – tai bus naudinga informacija. Aplinkiniai žinos, su kuo turi reikalą ir neįsivels ir į bjaurią košę“, – savo nuomonę dėstė žurnalisto kalbintos dvi Šiluvos seniūnijos gyventojos.
Pasak moterų, vienišiaus A. Daukanto būdas privertė nuo jo nusisukti visus bendruomenės narius.
„Tokia situacija, kai žmogus su savo pykčiu tampa izoliuotas, žinoma, nėra gerai. Galvojome, kaip jam padėti. Padėti būtų galima, bet A. Daukantui kuriam laikui tektų išvažiuoti ir bendrauti su elgesio specialistais. Tačiau netikėtai iškilo neįveikiama kliūtis – jo mėsinių galvijų banda. Kas juos prižiūrės? Nėra kam. Tie galvijai ir taip pridaro bėdų – jie ne kartą yra ištrūkę iš aptvaro ir klaidžioję po apylinkės. Net Raseinių rajono meras dėl to yra gavęs skundų“, – apie keblią situaciją pasakojo bendruomenės narės.
Grasino pjūklu
A. Daukanto sodyboje apsilankiusius žurnalistus nustebino neįtikėtina netvarka, mėtėsi tušti stipraus alaus buteliai.
„Šiaip jis yra gana protingas, neblogai žino įstatymus. Bet kas iš to, jei savęs negali suvaldyti“, – sakė Šiluvos seniūnijos gyventojas. Pasak bendruomenės narių, A. Daukantas yra vedęs, tačiau su žmona negyvena.
Iš žurnalisto išgirdęs patarimą, kad jam reikėtų valdyti savo emocijas, A. Daukantas rėžė: „Nereikia valdyti. Tegul manęs nenervina. Aš ne vagis ir banditas.“
Prieš kurį laiką apylinkėse pasklido kalbos, kad A. Daukantas, įjungęs benzininį pjūklą, grasino policininkams.
„Niekam aš negrasinau. Kai jie atvažiavo, aš tik pjoviau šakas“, – tikino A. Daukantas.
Iš esmės – gal neblogas
Žinomas psichologas Olegas Lapinas, išgirdęs pasakojimą apie galvijų augintojo elgesio ypatumus ir jo pasekmes, svarstė: „Tai vadinamasis kvirulentiškas algesys (kvirulentiškas – linkęs bartis). Tokie žmonės turi daug pretenzijų, aktyviai kovoja, rašo raštus, skundžiasi, teismaujasi. Aplinkiniai su jais vengia bendrauti. Natūralu, kad jie tampa vienišiais. Tokio veikėjo tipas yra pavaizduotas „Šerloho Holmso“ autoriaus Artūro Konano Doilio kūrinyje „Baskervilių šuo“. Pelkėse gyvena atsiskyrėlis, visus aplinkinius stebi pro žiūronus ir rašo skundus.“
Paklaustas, ar yra elgesio modelis, sudarantis galimybę su tokiais žmonėmis bendrauti bent šiek tiek konstruktyviai, O. Lapinas sakė, kad tai būtų įkandama tik labai patyrusiam psichologui.
„Galima net sakyti, kad toks žmogus nėra iš esmės blogas, nes jis tarsi siekia teisybės. Tačiau renkasi visiškai neadekvačias priemones – į žvirblius šaudo iš patrankos. Panašių žmonių yra kiekviename kaime, miestelyje – jie save laiko kovotojais už teisybę. Visi nuo tokių žmonių nusisuka. O jeigu savo įtaką dar ima daryti alkoholis, situacija tampa visiškai nevaldoma ir pavojinga“, – perspėjo psichologas.
