DNR testai brangiai kainuoja (pavyzdžiui, vienas mėginys tėvystei nustatyti – 219 Eur). „Ūkininko patarėjo“ kalbinti ūkininkai ir ekspertai tvirtino, kad papildomi mėsos kilmės tyrimai - tai šaudymas patranka į žvirblius, skaudžiai smogsiantis per gyvulių augintojų ir mėsos valgytojų kišenes. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto vadovybė ramina, kad mėsos mėginių stabiliųjų izotopų santykio ir DNR tyrimai nebus „masinis reiškinys“.
Ūkininkai piktinasi
„Negi mums papildomai reikės įrodinėti, kad tikrai patys užauginome gyvulius, paukščius?! Genetiniai ir kitokie specialūs mėsos tyrimai turėtų būti atliekami pasirinktinai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Kauno r. Margininkų kaimo ūkininkas Audrius Banionis. Mišraus ūkio savininkas A. Banionis savo nupenėtų kiaulių ir jaučių mėsa bei jos produktais prekiauja Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Vilniaus mobiliuosiuose kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ turgeliuose.
„Mūsų direktorius Mindaugas Maciulevičius, kooperatyvo valdyba labai griežtai prižiūri, kad ūkininkų turgeliuose būtų pardavinėjama tik natūrali lietuviška produkcija. Mėsos etikečių klastotojai tuoj pat su savo kroviniais turėtų nešdintis, iš kur atėję. Bet tokių atvejų negirdėjau, nežinau. Pats rūpinuosi dideliu ūkiu, stengiuosi savąją ūkininko pareigą atlikti teisingai. Manau, kad ir kiti (prekybininkai, veterinarijos specialistai) taip pat yra garbingi žmonės“, – atvirai ir nuoširdžiai „ŪP“ kalbėjo A. Banionis.
Gudriai tirti reikia importinę mėsą
Kauno r. ūkininkas A. Banionis sugriovė diletantų sukurtą mitą, kad patyręs veterinaras, genetikas gali net iš akies atspėti, kokio gyvulio mėsa guli ant turgaus prekystalio – Lietuvoje nušerto, paskersto ar iš Lenkijos atvežto. „Skiriasi tik gyvūno morfologija (organų sandara – red. past.), kūno dalys. Kiaulės mentė nepanaši į kumpį iš užpakalinių šlaunų. Gyvūno kilmės šalį galima nustatyti iš veterinarinių sveikumo ženklų (spaudų) ant mėsos, jeigu jie nenuskusti. Taip pat pagal skerdenų apdirbimo būdą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sukūrusi patikimą metodiką mėsos kilmei atsekti. Pareigūnai puikiausiai žino, kokios skerdyklos, mėsos perdirbimo cechai veikia Lietuvoje. Tais gudriais DNR būdais reikėtų tirti vien įsivežamą mėsą“, – pageidavo ūkininkas A. Banionis.
Su kuo lygins?
„Antano Smetonos laikais pareigūnus vadindavo tarnautojais, nes jie padėdavo žmonėms. Dabartiniai valdininkai neturi ką veikti, todėl susigalvoja visokių „naujovių“, kad pateisintų savo reikšmingumą. Su kuo jie lygins įtariamos galbūt užsienietiškų gyvulių mėsos cheminę sudėtį? Neįmanoma atrasti lietuviškų baltųjų kiaulių. Tokios veislės jau nėra. Negi lietuviškomis kiaulėmis galima vadinti pagal šiuolaikines daniškas (gamtą teršiančias, kiaulių kompleksų kaimynystėje gyvenančių žmonių nosis riečiančias) technologijas šiandien Lietuvoje auginamus padarus?!. Ir ūkininkų tvartuose tokie pat monstrai kriuksi, jeigu dar nesunaikinti dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės“, – „Ūkininko patarėjui“ sarkastiškai kalbėjo nepriklausomas mitybos ekspertas Vincentas Sakas.
„Iš karto noriu pataisyti, kad tai daugiausia bus ne genetiniai tyrimai. Dažniau lyginsime mėsos mėginių stabiliųjų anglies, deguonies, azoto, sieros izotopų santykį, kuris įvairiose vietovėse vis kitoks. Gyvuliai girdomi vandeniu, kurio sudėtis būdinga tai vietovei, šeriami vietine augmenija. Pagal tokius požymius galima nustatyti gyvulio geografinę kilmę. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) prekybos įmonėse atrinko 15 mėginių, kitą savaitę paaiškės pirmieji tyrimų rezultatai“, – „ŪP“ pranešė VMVT pavaldaus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas. Instituto darbuotojams tai ne nauja užduotis. Pagal anglies izotopų santykį jie anksčiau aiškinosi, ar spiritas tikrai pagamintas iš grūdų, o ne iš naftos.
Nepriklausomas ekspertas V. Sakas netiki, kad pagal stabiliuosius izotopus galima tvirtai atsakyti, ar jautis, kurio mėsa bus tiriama Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose, tikrai ganėsi lietuvio ūkininko užsėtoje, chemikalais patręštoje pievoje, o ne natūraliose Alpių aukštikalnių ganyklose, kur auga dobiliukai ir visokios kvapnios gėlelės, žolelės. Ir ką ėdė kitas jautis – Aberdyno (Škotija) kiaulpienes ar lietuviškus varpučius.
Aptiko latviškos arklienos
Anot G. Pridotko, mėsos DNR tyrimai bus pagalbiniai. „Trejus metus nustatome gyvulių rūšį pagal jų DNR. 2013-aisiais įrodėme, kad latviškuose jautienos konservuose buvo arklienos“, – „ŪP“ priminė G. Pridotkas.
Nepriklausomo mitybos eksperto A. Sako nuomone, už Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „genetinį-izotopinį“ eksperimentą iš savo kišenių turės mokėti Lietuvos piliečiai – mėsos kainos kils.
„Tirsime tik tada, jeigu tikrinant kilo abejonių. Tai nebus masinis reiškinys“, – ramino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius G. Pridotkas.
Pasak V. Sako, Lietuvos maisto gamybos grandinės kontrolieriai sugalvojo pernelyg sudėtingą, brangią tyrimų programą, kurios nepajėgs įgyvendinti. „Reikėjo kreiptis į maisto gamybos specialistus, baigusius Kauno technologijos universitetą. Paprašykite jų užsirišti akis, leiskite aklai pačiupinėti mėsos bryzą ir išgirsite tvirtą atsakymą, kas tai – jautiena, kalakutiena ar arkliena. Šiems technologams nesuklysti padeda per šešerius studijų metus įgyta patirtis“, – pusiau juokais, pusiau rimtai aiškino nepriklausomas mitybos ekspertas V. Sakas.
