Javų sėklos pardavėjai pastebi, kad pastaraisiais metais ūkininkai linkę iš anksto įsigyti sėklos. Dauguma jų tai daro metų pradžioje ar net iki Naujųjų metų. Augintojai nevengia eksperimentuoti ir dažnai renkasi vakariečių selekcininkų sukurtas naujas veisles, tačiau nepamiršta ir patikrintų lietuviškų.
Nerimą sukėlė atlydys
„Dėl sėklos rūpesčių nebus, nes jos atsidėjau dar rudenį. Mat auginu sėklinius javus, todėl sėklos pasilieku ir savo ūkiui“, – aiškino Panevėžio rajono ūkininkas Eugenijus Adamkevičius.
Dėl sėjos ramus ir Rokiškio rajono augalininkystės ūkio savininkas Stasys Jasiūnas. Dalį sėklos pasidaugino savo ūkyje, dalį – užsisakė įmonėje, su kuria bendradarbiauja.
„Sėklos turiu. Dabar svarbu, kad žiemkenčiai gerai peržiemotų. Mūsų krašte sniego danga nemaža, tad javai neturėtų iššalti. Tačiau daug kas priklausys nuo to, koks bus pavasaris ir kaip greitai tirps sniegas“, – apie orus su rūpesčiu kalbėjo ūkininkas.
E.Adamkevičius jau neabejoja, kad šiemet vėl bus nuostolių dėl iššalusių kultūrų. „Rokiškyje, Biržuose nemažas sniego sluoksnis, o Panevėžio krašte laukai beveik pliki. Paspaudęs šaltis greičiausiai bus nušaldęs rapsus. Jei ne atlydys, augalai būtų gražiai toliau žiemoję“, – apgailestavo javų augintojas.
Sėklos pardavimą padidino šalčiai
UAB „Dotnuvos projektai“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas teigė, kad pastaraisiais metais ūkininkai nelaukia sėjos pradžios ir iš anksto pasirūpina sėkla.
„Dabar grūdų kainos kyla kas savaitę, todėl brangsta ir sėkla“, – aiškino S.Augas.
Pasak Lietuvos sėklininkystės asociacijos direktoriaus Juliaus Grašio, šalyje daugiau deklaruojama javų pasėlių, todėl išaugo ir sėklų pardavimas. Pernai vasarinių javų sėklos buvo parduota apie 16 tūkst. tonų, o žieminių – apie 13 tūkst. tonų.
Lietuvos sėklininkystės asociacijos direktorius teigė, kad pernai sėklos pardavimą padidino prastai peržiemoję javai ir rapsai. Ūkininkams prireikė papildomai investuoti ir atsėti nemažus iššalusių žiemkenčių plotus.
Nepalankios gamtos aplinkybės turėjo įtakos ir sėklos kainoms. Netikėtai išaugus paklausai, sėklų pardavėjai jas pabrangino.
Anot J.Grašio, dėl žiemkenčių iššalimo pernai sumažėjo ir aprobuotų sėklinių plotų. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2010 m. šalyje buvo aprobuota 10 624 ha sėklinių pasėlių – maždaug 3 tūkst. ha mažiau nei 2009-aisiais (13 719 ha).
Išbando naujas veisles
Pasak „Dotnuvos projektų“ Sėklininkystės skyriaus vadovo, augintojai daugiau perka užsienio selekcijos veislių sėklos. „Kai kurie ūkininkai yra novatoriai ir nori išbandyti naujas veisles, kiti labiau linksta prie jau patikrintų ir nerizikuoja. Manau, jei registruojama nauja veislė, ji turi vienokių ar kitokių privalumų“, – samprotavo S.Augas.
Ūkininkas S.Jasiūnas tvirtino, kad nevengia išbandyti naujų veislių. Atsirinkdamas jas atsižvelgia į žemės ypatumus, specialistų patarimus ir, suprantama, vadovaujasi savo ilgamete ūkininkavimo patirtimi.
„Anksčiau jau nebesėjau lietuviškų žieminių kviečių ’Širvinta‘. Tačiau pernai, kai daug žiemkenčių iššalo, ši veislė bemaž 100 proc. atsilaikė. Tad šiemet šios senos lietuviškos veislės žieminiais kviečiais užsėjau 130 hektarų“, – sakė rokiškėnas.
E.Adamkevičius teigė, kad jau keletą metų sėja švediškas žieminių kviečių veisles ir nenusivilia jomis, tačiau neranda žieminių rapsų sėklos, kuri būtų atspari šalčiams. Dažnai ūkininkas išbando naujas vasarinių kviečių veisles.
Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų veislių registravimo ir teisinės apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojos Danguolės Kirvaitienės, Nacionaliniame augalų veislių sąraše, į kurį iš viso įtraukta 512 žemės ūkio augalų veislių, lietuviškos sudaro apie 16 proc. (82 veislės).
Nacionalinį augalų veislių sąrašą šįmet siūloma papildyti 93 naujomis veislėmis. Tarp jų siūlomos 6 naujos lietuviškos javų veislės – po dvi žieminių kviečių, miežių ir rugių. Iš sąrašo išbraukti prašoma apie 60 veislių.
Kainos atbaido ūkininkus
Specialistai tvirtina, kad mūsų sėklininkystę smukdo menkas sertifikuotos sėklos naudojimas. Anot mokslininkų, sertifikuota sėkla duoda iki 20 proc. gausesnį derlių, tačiau ja Lietuvoje apsėjama tik maždaug 15–17 proc. visų pasėlių – kone mažiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES).
Ūkininkai sako, kad sertifikuotos sėklos kaina pernelyg aukšta, todėl ji ir nėra taip plačiai naudojama. Tačiau specialistai šį augintojų motyvą atmeta.
„Sertifikuotos sėklos kainos klausimas yra išpūstas. Palyginti su kitomis ES šalimis, šios sėklos kaina pas mus dar nedidelė. Greičiau stinga agronominės kultūros“, – įsitikinęs Sėklininkystės asociacijos direktorius J.Grašys.
„Dotnuvos projektų“ Sėklininkystės skyriaus vadovo apskaičiavimu, sertifikuota sėkla ūkininkų investicijas vienam hektarui padidina 80 litų. „Žinant, kad gaunamas apie 20 proc. gausesnis derlius, ši investicija apsimoka. Ūkininkai dažnai neskaičiuoja pinigų, kuriuos gautų už parduotus ir sėklai nepanaudotus grūdus“, – tvirtino S.Augas.
Sėklininkystė nelengvai skinasi kelią
Vidmantas Ašmonas, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas
Ūkininkai nenori leisti pinigų brangesnei sertifikuotai sėklai ir mano, kad patys gali užsiauginti sėklos. Tokia susiklosčiusi tradicija. Bet tai nėra paprasta padaryti. Prekinių augalininkystės ūkių savininkai tai supranta ir perka gerą sėklą. Ūkininkai galėtų paeksperimentuoti. Pasėję sertifikuotos sėklos ir išauginę derlių, įvertintų jos naudą. Augintojams, matyt, reikia daugiau informacijos apie sertifikuotos sėklos privalumus.
