„Teisingas ir sąžiningas tiesioginių išmokų paskirstymas Europos Sąjungos viduje yra pagrįstas ir suprantamas Baltijos regiono žemdirbių siekis. Gaudami šiuo metu mažiausias tiesiogines išmokas, tačiau, patirdami visiškai panašius žemės ūkio gamybos kaštus, sąnaudas kaip ir kitos šalys, Baltijos valstybių žemdirbiai atsiduria nevienodose konkurencinėse sąlygose. Dėl rinkos mažumo trąšos ir technika Lietuvoje galbūt netgi brangiau kainuoja“, - antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė jis.
N. Udrėnas teigė manąs, kad ES šalys donorės palankiai vertina Lietuvos pastangas konsoliduoti biudžetą, nes tai įrodo, jog gautos lėšos nebuvo iššvaistytos.
„Susitikimas su visų trijų valstybių atstovais parodo, kad klausimas Prezidentei tikrai svarbus ir aktualus“, - pažymėjo jis.
D. Grybauskaitė: Baltijos šalių ūkininkai neturi būti diskriminuojami
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politiką bei artėjančias derybas dėl 2014-2020 metų ES biudžeto prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų asociacijų atstovais.
Praėjusį lapkritį bendrijos narėms neradus sutarimo ir derybose padarius pertrauką, dėl daugiamečio ES biudžeto reikės derėtis iš naujo.
Europai išgyvenant finansinius sunkumus didžiausias įmokas mokančios šalys narės siūlo mažinti bendrą ES biudžetą, todėl derybos bus sudėtingos.
"Mes, visos trys Baltijos šalys, turime laikytis kartu ir vieningai ginti savo interesus. Bendromis jėgomis sieksime, kad būtų mažinami didžiuliai žemės ūkio išmokų skirtumai tarp ES narių ir mūsų žemdirbiai galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitų šalių ūkininkais. Laukia sunkios derybos, todėl tvirtas Jūsų palaikymas yra labai svarbus siekiant geriausio rezultato", - sakė prezidentė.
Šalies vadovė padėkojo Baltijos šalių ūkininkams už palaikymą Briuselyje lapkritį vykusiose pirminėse derybose.
Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių Europoje žemės ūkio išmokas, tačiau jų žemės ūkio gamybos kaštai ir išlaidos yra beveik tokie patys kaip ir kitose, žymiai didesnę finansinę paramą gaunančiose, ES šalyse. Prezidentės teigimu, tai prieštarauja sąžiningos konkurencijos ir vieningos Europos rinkos principams.
Bendromis jėgomis bus siekiama, kad išmokos Baltijos šalių ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio ir mūsų valstybėms žemės ūkiui skiriama europinė parama būtų ne mažesnė nei gaunama dabartiniu 2007-2013 m. laikotarpiu.
ELTA primena, kad Lietuva derybose dėl naujojo 2014-2020 m. ES biudžeto siekia, kad tiesioginės išmokos mūsų ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio. Šiuo metu išmokos Baltijos šalių ūkininkams yra mažiausios visoje Europoje.
Lapkričio 22 d. šalies vadovė, susitikusi su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso, pabrėžė, kad mūsų šaliai derybose svarbu užsitikrinti žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą. Tačiau, pasak Prezidentės, svarbiausia užsitikrinti Lietuvai naudingiausią bendrą finansinį paketą.
„Derybose sieksime, kad tiesioginės išmokos ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio, Lietuvai nebūtų taikomi griežti struktūrinės paramos apribojimai, taip pat užsitikrinti adekvačią finansinę paramą Ignalinos AE uždarymui, kaip tai numatyta Lietuvos Stojimo į ES sutartyje. Svarbiausia užsitikrinti, kad bendras finansinis paketas septyneriems ateities metams būtų ne mažesnis nei turėjome 2007-2013 metais“, - teigė Lietuvos vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva palaiko ES siekį taupyti, tačiau biudžetas neturi būti mažinamas ekonomiškai silpnesnių valstybių sąskaita. Skirstant ES paramą būtina įvertinti specifinę kiekvienos šalies padėtį, laikytis teisingumo principo ir už tikrinti, kad valstybės narės galėtų įvykdyti prisiimtus ES įsipareigojimus.
Nuo krizės labiausiai nukentėjusios, tačiau būtinas finansinės drausmės priemones priėmusios Baltijos šalys šiuo metu gauna pačią mažiausią paramą, tiesioginės išmokos žemdirbiams taip pat mažiausios ES. Tai, pasak Prezidentės, prieštarauja Europos sanglaudos idėjai ir didina atotrūkį tarp turtingų ir mažiau išsivysčiusių ES regionų.
