- Mūsų bendrovė - daugiašakis ūkis, - teigė jos vadovas Andrejus Štombergas, - verčiasi augalininkyste, galvijininkyste ir kiaulininkyste.

Pauliukų ŽŪB valdo apie 2400 ha žemės, turi 1700 galvijų (iš jų 700 - melžiamos karvės). O štai daug metų auginusi po keletą ar net keliolika tūkstančių kiaulių, dabar jų bendrovė kol kas laiko palyginti mažai. Tai užpernai fermas nusiaubusio kiaulių maro pasekmė.

Devynis mėnesius tvartai buvo tušti

2011 metų vidurvasarį netikėta ir baisi žinia pasiekė Pauliukų ŽŪB vadovus ir ten dirbančius žmones – į kiaulių kompleksą įsisuko maro virusas.

- Turėjome sunaikinti dvylika su puse tūkstančio kiaulių, - atsidusęs sakė A. Štombergas. - Skaudu buvo dar ir dėl to, kad pasklido kalbos, jog mes patys tą kiaulių marą išplatinome, norėdami gauti draudikų išmokas. Nei verkti, nei juoktis iš tokios nesąmonės. Juk mūsų patirti nuostoliai, palyginti su draudikų išmokomis, buvo kur kas didesni.

Iki tos baisios kiaulių ligos bendrovė šešiems pastatams rekonstruoti, naujiems ir moderniems įrengimams įsigyti buvo išleidusi daugiau kaip 6 mln. Lt. Be to, buvo įrengusi šiuolaikinį kiaulių mėšlo rezervuarą, nusipirkusi našių srutų laistytuvų, pastačiusi modernų pašarų gamybos cechą.

Net devynis mėnesius tvartai buvo tušti, nes teko juos dezinfekuoti, tirti ar nėra maro užkrato. Ir tik pernai pavasariop reiklūs veterinarijos specialistai pagaliau leido vėl verstis kiaulininkyste.

Nauja pradžia - 200 kiaulaičių

Taigi pernai kovą Pauliukų ŽŪB iš UAB „Norsvin Lietuva“ nusipirko du šimtus Norvegijos landrasų veislės kiaulaičių. Šią veislę pasirinko neatsitiktinai. Norvegijos landrasai gerai penisi, labai geros kokybės jų mėsa.

- Pagrindinis kiaulės skerdenos rodiklis – raumeningumo procentas, - aiškino bendrovės vadovas. - Pagal šį rodiklį Norvegijos landrasams nėra lygių.

Prieš keletą metų šalyje buvo atlikti skerdenos kokybės tyrimai – tirta trylika veislių. Paaiškėjo, kad Norvegijos landrasų veislės peniukšlių raumeningumas buvo pats didžiausias – 59,9 proc.

Šiuo metu Pauliukų ŽŪB įsigytos kiaulaitės jau produktyvios paršavedės. Kuiliukai penimi iki 115 kg ir parduodami tiems, kas brangiau moka, o kiaulaitės paliekamos paršavedžių bandai papildyti. Dabar jų bendrovėje jau apie penkis šimtus.

Šiais metais bendrovė planuoja realizuoti apie 3 tūkst. kiaulių.

- Kiaulių maras mums buvo labai nuostolingas dar ir todėl, kad iki šiol negalime ekportuoti peniukšlių į Rusiją, - apgailestavo A. Štombergas. - Ten su keliais supirkėjais palaikėme glaudžius ryšius, kurie labai gerai vertino mūsų produkciją. Jie, palyginti su Lietuvos mėsos kombinatais, kuriems dabar parduodane kiaules, kur kas brangiau mokėjo ir laiku atsiskaitydavo.

Racionalios investicijos

Bendrovėje kiaulėms augti ir gerai jaustis visos sąlygos tiesiog idealios. Jos atitinka šiemet pradėto įgyvendinti Europos Komisijos (EK) reglamento dėl gyvūnų gerovės reikalavimus. Pagrindinis jų – pašarai.

- Pašarus gaminame patys iš savo valdomose žemėse užaugintų kultūrų, - dėstė bendrovės vadovas, - tik mineralus, vitaminus bei sojų rupinius perkame. Todėl kiekvienai kiaulių grupei automatizuota šėrimo sistema pateikiame visavertį ir subalansuotą ėdalą. Būtent tai ir padeda užauginti bekonus per penkis mėnesius.

Bendrovė nesiskundžia tiek grūdinių bei ankštinių kultūrų, tiek rapsų derliumi, mat laukams tręšti panaudoja srutas. Ir niekas nesiskundžia kiaulių kvapais, kurie pastaraisiais metais tapo nauja nacionaline problema.

Pauliukų ŽŪB kiaulių komplekso pastatuose įrengtas tinkamas apšvietimas. Kadangi kiaulės neprakaituoja (neturi prakaito liaukų), atskirose grupėse visus metus palaikoma optimali temperatūra. O kad kriuksiai nenuobodžiautų, ant nutiestų grandinių pritvirtinta medinių žaislų, kurie būtini pagal ES reikalavimus.

Ateityje bendrovėje numatoma laikyti iki 10 tūkst. kriuksių. Tam šiemet bus iš pagrindų pertvarkytas dar vienas (septintas) pastatas. Investicijai prireiks milijono litų.

- Mes su pespektyva žiūrime į ateitį ir esame optimistai, kad kiaulių supirkimo kainos augs, nes šių gyvulių mėsos ir jos gaminių paklausa didėja, o bekonų skaičius šalyje mažėja, - kalbėjo A. Štombergas.