Sunku suskaičiuoti
Sodyboje yra apie šimtą dekoratyvinių ir apie pustrečio šimto pašto karvelių. Tiksliai jų suskaičiuoti neįmanoma. Paukštis iš ryto buvo, o vakare, žiūrėk, jau jo nėra. Po kelių dienų vėl atsiranda.
Balandžiai Stasiui Eitučiui – sodybos puošmena, laisvalaikio pomėgis, vaistai nuo nervų, paslaptingo pasaulio pažinimas, azartas.
Stasys tarp balandžių nuo vaikystės. Dar nė ketverių metukų neturėjo, kai jam senelis daržinėje sugavo pirmą balandį. Paskui kartu su seneliu šiems paukščiams tvartuose, daržinėse lizdus įrenginėdavo. Pirmus savo sunkiai uždirbtus vaikiškus pinigus išleido dekoratyviniams balandžiams.
Mokydamasis Varsėdžių aštuonmetės mokyklos pradinėje klasėje, rašinėlyje „Kuo būsiu užaugęs“ mažasis Stasiukas parašė, kad bus miškininkas, nes tokios specialybės kaip balandininkas nėra.
Savo vaikystės svajonėms Stasys liko ištikimas.
Žmonės dėl jų pakvaišta
Neretai manoma, kad balandis – nešvarus paukštis. S.Eitutis atsako: „O ar kregždės nedergia ant sienų? Bet jų lizdus daužyti nė vienam doram žmogui rankos nekyla. Nešvarūs yra tiktai žmonės, kurie neprižiūri savo augintinių.“ Iš tiesų Eitučių kieme – tiesiog ideali švara. Gal tik plunksnų dabar kiek daugiau nei įprastai, mat balandžiai šiuo metu šeriasi.
S.Eitutis neslepia, kad jo laisvalaikio pomėgis – brangus malonumas: „Balandžių kainos būna pasakiškos, žmonės dėl balandžių tiesiog pakvaišta. Pats mačiau, kaip už balandį Lenkijoje 30 tūkst. zlotų mokėjo.“ Bet Lenkijoje visai kitas mastelis. Lietuvoje balandininkai skaičiuojami vienetais, o kitur – dešimtimis tūkstančių.
Balandžiai reiklūs lesalui. Jiems reikia ir vitaminų, ir skiepai būtini. Lietuvoje visaverčių lesalų šiems paukščiams nėra. Augintojai jų atsiveža iš Lenkijos. Vokietijoje susikūrusi net ištisa pramonė karvelių augintojams aptarnauti.
Neskirsi tinkamo dėmesio lesalams – nepasidžiaugsi karvelių sveikata, mat skrisdami jie netenka iki 30 proc. savo svorio.
Skuba namo
Pašto balandžiai, kad ir kur juos nuvežtum, visada grįžta namo. Kaip jie susigaudo, kur skristi, kokia navigacija jų mažose galvelėse, niekas negali pasakyti. Paukščiai įveikia tūkstančius kilometrų, net iš Afrikos parskrenda!
Lietuvoje tokių tolių nėra – 300 kilometrų, ir perskrista visa Lietuva. Todėl balandininkai varžybas rengia kitose šalyse. Kartu su savo augintiniais visiems balandininkams nereikia vykti. Narvus su karveliais surenka ir nuveža vienas atstovas, o šeimininkas namuose, užvertęs galvą, laukia pasirodančio savo augintinio. Atskirti nesunku – kiekvienas ant kojos turi žiedą, kuris atstoja pasą.
Stasio karveliai yra grįžę iš Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Pietų Afrikos – iš daug kur. Tai patvirtina siena, nukabinėta diplomais ir medaliais, taurėmis nustatytos lentynos.
Balandžiai ramiu oru skrenda 80–90 kilometrų per valandą greičiu, o karveliai sprinteriai išvysto net 200–300 kilometrų greitį. Trasa turi būti ne per ilga, antraip paukštis žus: skris į tikslą tol, kol išsekęs kris negyvas. „Matytumėte, kaip kartais balandžiai atrodo po ilgų skrydžių! Kai maniškis parskrido įveikęs 700 km,
sustingęs stovėjo kelias dienas, net plunksnos buvo į kitą pusę atsilenkusios. Vargšeliui blogas oras pasitaikė“, – pasakoja balandininkas. Trys jo paukščiai, paleisti Venecijoje, įsigudrino net Alpių kalnus aplenkti – pasuko per Ukrainą, Prancūziją... Apipešioti, suvargę, bet grįžo.
Pasak S.Eitučio, šie metai balandžiams yra sunkūs. Namo jų sugrįžta vos apie 30 proc. Ypač jie klaidžioja po perkūnijų, audrų. Kažkokios magnetinės bangos išderina jų „kompiuterius“, ir paukščiai nebesiorientuoja pasirinkdami kryptį. Į girininko sodybą taip neseniai priklydo „vokietis“ ir „ukrainietis“.
Dar viena neįminta mįslė: balandis, priklydęs į svetimą karvelidę ar tiesiog į ją atvežtas, kol galvoja apie savo namus, nesišeria – nenumeta nė vienos plunksnos. „Jei pamatai nesišeriantį balandį, žinok, kad jis tuoj dings iš čia“, – sako S.Eitutis.
Paštininkai
Girininkas pašto karvelius pradėjo auginti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, o varžybose dalyvauja nuo 1998-ųjų. Sovietiniais laikais pašto balandžius draudė KGB. Juk nuo seno yra žinomi nepaprasti pašto karvelių gebėjimai. Jie kadaise nešiodavo meilės laiškelius, žvalgų pranešimus iš fronto linijos. Šiais laikais pašto karveliai kai kada panaudojami nusikalstamais tikslais – narkotikams į kalėjimus gabenti. Tačiau kad skristų į kalėjimą, paukštis jį turi laikyti savo namais. Paukščiui adreso neužrašysi ir nenurodysi, kur skristi.
Pašto balandžio snapas yra tvirtas, su priekine galvos dalimi sudaro tarsi vieną liniją. Dekoratyviniai įvairių veislių balandžiai patraukia ypatingomis formomis. Kurie mielesni girininkui? „Kiekvienas gyvas padaras yra stebuklas“, – tvirtina balandininkas, nužvelgdamas jaukiai burkuojančius augintinius.
