Teimas nurodė, kad „Saerimner” turi nutraukti Jusevičiuose esančių kiaulininkystės kompleksų, veikiančių nuo 1976-ųjų, veiklą, nes veiklą leidžiantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą prieš septynerius metus Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (MRAAD) išdavė neteisėtai.
Piliečiai, įsigiję žemių netoli veikusios kiaulių fermos, į teismą gindami viešą interesą praėjus daugiau nei 4 metams, nors pagal įstatymus TIPK leidimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo išdavimo. Bendrovė kompleksą įsigijo 2006 m. kartu su galiojančiu TIPK leidimu.
„Teismas konstatavo, kad šį leidimą ankstesniems fermos valdytojams institucijos išdavė remdamosios melagingais tųometinių savininkų pareiškimais. Tame procese „Saerimner” net nedalyvavo. Tačiau dabar dėl to nukenčiame būtent mes - kaimo vietovėje veikiantis verslas”, - komentuodamas sprendimą sakė „Saerimner” generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
„Saerimner” advokato Mindaugo Žolyno teigimu, ieškovų reikalavimas nutraukti kiaulių auginimo veiklą buvo grindžiamas aplinkybėmis, už kurias atsakingos yra institucijos, o ne kompleksą valdanti įmonė: „Tad precedentas dabar toks – iš valdžios nesitikėkite nei stabilumo, nei atsakomybės. Jei valdžios institucijos padarys klaidą, atsakys tas, kieno atžvilgiu ta klaida buvo padaryta. Ir visiškai nesvarbu, kad ta klaida jau nebeegzistuoja. Lietuva neturėtų stebėtis dėl „Jukos” teisminio nacionalizavimo istorijos Rusijoje, nes mūsų kieme tikrai ne geriau.”
„Teisinės aplinkos aiškumas yra vienas svarbiausių šalies investicinio patrauklumo kriterijų, tačiau „Saerimner“ atvejis išryškino tiek reguliavimo spragas, tiek teisinio tikrumo pažeidžiamumą”, - sakė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Emilis Vinča.
Arčiausiai fermų esančioje Jusevičių bendruomenėje gyvena daugiau nei 400 žmonių. Jusevičių kaimo bendruomenės pirmininko Alfonso Vasiliausko teigimu, nesuprantama, kad veikla, šiame komplekse vykdoma jau kelis dešimtmečius, yra paskelbta kaip neteisėta: „Toks teismo sprendimas būtent mums, o ne ieškovams, gyvenantiems toliau, daro didžiausią įtaką - kaime gresia rimta bedarbystė, o kaimynystėje - pastatas vaiduoklis".
Teismo siūlymas ginčą išspręsti naudojant teisminės mediacijos procedūrą, palaikymo sulaukė tik iš atsakovų - „Saerimner” ir MRAAD. Ieškovų advokatas ieškoti konsensuso atsisakė kategoriškai.
Kol kas byloje nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, o Kauno apygardos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tad įmonė dirba toliau. Bendrovės planuojamas inicijuoti investicinis ginčas vyktų kaip antras ginčas, tik šį kartą, tarp bendrovės ir valstybės.
