Pirmasis žingsnis – vietos strategijų rengimas
Pirmieji žingsniai, diegiant LEADER metodą Lietuvoje, žengti KPP priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ dėka – parama, teikta pagal šią priemonę, padėjo ką tik susikūrusioms VVG parengti savo regionų vietos plėtros strategijas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 51 VVG ir kiekviena iš jų įgyvendina konkrečiai vietovei skirtą strategiją, kuria siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, įvairinti ekonomiką.
Rengiant strategiją, kiekviename etape buvo raginami dalyvauti vietos bendruomenės nariai, savivaldos institucijos ir privatus sektorius. Taip kuriama vietos plėtros strategija paskatino vietos iniciatyvas ir partnerystę tarp įvairių sektorių.
Per kelerius metus visos VVG sėkmingai parengė vietos veiklos strategijas ir įgyvendina jas nuo 2009 m.: savarankiškai skelbia kvietimus, priima paraiškas vietos projektams įgyvendinti, vėliau vertina jų tinkamumą gauti paramą ir administruoja sėkmingų projektų įgyvendinimą. Nacionalinė mokėjimo agentūrai (NMA) stebi, kad visi procesai būtų atlikti laiku ir tinkamai.
Pasiekti apčiuopiami rezultatai
„Teisingai ir aiškiai sudėliota strategija palengvina jos įgyvendinimą tiek pačioms VVG, tiek bendruomenėms“, – pastebi NMA Kaimo vystymo programų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jogėlienė. Vietos strategija padėjo bendruomenėms nusistatyti prioritetus ir žingsnis po žingsnio, per konkrečius projektus, siekti numatytų tikslų.
„Dauguma bendruomenių pirmiausia pasirūpino bendruomenės namais – vieta, kur galima būtų susirinkti ir vesti mokymus, aptarti kitus svarbius klausimus. Įgyvendinus šį bendruomenės poreikį, greičiau ateina ir naujų projektų idėjos, lengviau apsispręsti, kokias gi veiklas bendruomenės norėtų vykdyti toliau“, – pasakoja E. Jogėlienė apie daugelio Lietuvos regionų poreikį turėti savo bendruomeninio gyvenimo centrą, konkrečią vietą, kurioje lengviau susitarti dėl planų ateičiai.
Iki šių metų liepos finansavimą gavo jau 2 385 vietos projektai, kuriuos teikė įvairūs vietos pareiškėjai – tiek paprasti kaimo gyventojai, tiek susivienijusios vietos bendruomenės. Didžioji dalis projektų paraiškų, kuriomis siekiama gauti Europos Sąjungos paramą, jau patvirtinta.
Kaimai gražėja – net miestiečiai pradeda pavydėti
Vilkaviškio rajone įsikūrusi Vilkaviškio VVG – viena iš lyderių pagal įsisavinamas lėšas ir vykdomų projektų skaičių. „Mūsų bendruomenių raginti netenka – turime 56, ir visos tiksliai žino, ko nori. Todėl mums ir einasi taip sklandžiai ir gražiai. Daugelis mūsų kaimų centrų atsinaujino nuo pagrindų. Kaimai gražėja – net miestiečiai pradeda pavydėti. Smagu stebėti tokius procesus“, – džiaugiasi Vilkaviškio VVG pirmininkė Lina Kružinauskienė.
Pasiteiravus, kaip sekasi padėti bendruomenėms tinkamai įgyvendinti savo projektus, Vilkaviškio VVG pirmininkė pastebi, kad šiuo metu dirbti lengviau nei iš pat pradžių. „Aiškinome, mokėme ir dabar visi pasiruošę labai gerai – rašydami projektus net be konsultantų paslaugų apsieina. Svarbiausia – bendruomenės tikrai subrendusios pareigoms ir atsakomybei, kurios reikalauja vykdomi projektai“, – pastebi L. Kružinauskienė ir priduria, kad provincijoje žmonės taip pat turi turiningo bendruomeninio gyvenimo viziją ir džiaugiasi galėdami ją praktiškai įgyvendinti.
„Iš pradžių girdėdavome kritiškų nuomonių: „tiek visko susiremontavote, o ką gi ten veiksite?“. Tačiau bendrų veiklų niekada nepritrūksta. Norint turėti savo renginį patalpose tenka dar ir eilėje pastovėti. Ką veikti yra visada – valstybines šventes švenčiame drauge. Laidotuves, vestuves – taip pat. Šiokiadieniais sportuojame, mokomės. Ir vaikai, ir paaugliai savo veiklas po pamokų susiorganizuoja“, – pasakoja L. Kružinauskienė ir pabrėžia, kad tiek bendruomenės, tiek pati VVG atsirado iš paprastų žmonių ryžto gerinti savo gyvenimą, todėl ir kelias, vedantis į teigiamus Vilkaviškio rajono pokyčius – tiesus.
Pasitikėjimas VVG tik auga
Kaip pastebi NMA specialistai, per kelerius metus daugelis VVG įgijo aukštą kompetenciją ir vis profesionaliau padeda bendruomenėms įgyvendinti projektus. Pastebimai padidėjo teikiamų paraiškų kokybė, daug sklandesnis ir vietos projektų administravimo procesas.
Tai svarbi pažanga, kadangi įgyvendindamos vietos strategijas, VVG turi daug teisės aktų ir kitų procedūrų išmanymo reikalaujančių užduočių: savarankiškai parengti visus reikalingus dokumentus, skelbti kvietimus vietos projektų paraiškoms teikti, šias paraiškas rinkti, konsultuoti kaimo bendruomenę, kaip tinkamai užpildyti vietos projekto paraišką, rengti šia tema mokomuosius renginius, parinkti kompetentingus projektų vertintojus, organizuoti vietos projektų atrankos posėdžius ir, gavus NMA pritarimą, skirti atrinktiems projektams paramą. Vėliau – pasirašyti dvišalę sutartį ir prižiūrėti projektų vykdymą bei rengti projektų vykdytojams mokomuosius kursus. Visas šias užduotis, bėgant laikui, VVG atlieka vis sklandžiau.
Atsižvelgiant į tai, šiemet projektų finansavimas pradėtas vykdyti pagal naują, lengvesnę tvarką – paramos sutartį turi pasirašyti tik VVG ir vietos projektų vykdytojai. Ankstesniais metais ši sutartis buvo trišalė – ją pasirašydavo ir NMA. Taigi, administracinis procesas supaprastintas, tai rodo, kad VVG prisiima vis didesnę atsakomybę. Antra vertus, NMA pasitikėjimas VVG tik didėja. „Pastebime, kad VVG dirba vis greičiau ir profesionaliau. Dar prieš kelerius metus jos nedrąsiai rengdavo projektus, pasitaikydavo įvairių klaidų, bet šie metai parodė, kad VVG jau turi pakankamai reikalingų žinių“, – sako NMA vyriausioji specialistė Edita Jogėlienė.
Vis dėlto tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų išlieka viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai, o didžiausia kliūtimi laiku įgyvendinti numatytus projektus tampa tai, kad pareiškėjams pritrūksta apyvartinių lėšų.
Sėkmė lydi iniciatyviuosius
Nors didžioji dalis VVG jau panaudojo nemažą dalį strategijų administravimo lėšų, vietos projektų įgyvendinimas tik įsibėgėja. Praėjusių metų pabaigoje pagal lėšų išmokėjimą vietos projektams pirmavo Pakruojo r., Tauragės r., Kaišiadorių r., ir Ukmergės r. VVG. Kalbėdami apie šių metų rezultatus, NMA specialistai pastebi, kad atsiliekančios VVG siekia pasivyti priekyje esančias.
Nevienoda VVG sėkmė priklauso ne tik nuo gero procedūrų išmanymo. „Vietos strategijos įgyvendinimo sėkmė labai priklauso nuo pačių VVG iniciatyvumo. Noro ir ryžto įtikinti bendruomenes, kad jos pačios imtųsi atsakomybės spręsti savo aplinkos problemas. Be abejonės, tam tikros įtakos turi ir geografiniai veiksniai, pačios bendruomenės energingumas, tačiau vis dėlto geresni rezultatai tų VVG, kurios atkakliai siekė informuoti bendruomenes apie galimybes teikti ir įgyvendinti vietos projektus“, – teigia NMA vyriausioji specialistė E. Jogėlienė.
NMA Kaimo vystymo programų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Žukauskaitė pastebi, kad svarbus ir pačių VVG, ir bendruomenių noras tobulėti. „Pirmauja bendruomenės, kurių nariai noriai eina į mokomuosius kursus, lavina naujus įgūdžius, aktyviai domisi, kaip galėtų pagerinti savo projektą“, – pabrėžia NMA vyriausioji specialistė.
Išnaudotos dar ne visos galimybės
Vietos pareiškėjai turi galimybes, priklausomai nuo regiono vietos plėtros strategijos, pasirinkti įvairias alternatyvias žemės ūkiui KPP priemones. Tačiau daugiausia vietos projektų paraiškų teikiama pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (įgyvendinant LEADER metodu). Gavus paramą pagal šią priemonę, atliekamas bendruomeninių statinių remontas, jų įrengimas, kitų viešųjų erdvių tvarkymas. Kur kas vangiau teikiamos paraiškos pagal priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Turizmo veiklos skatinimas“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
Aktyviai vykdomi ne tik su viešųjų erdvių tvarkymu susiję projektai. Bendruomenės per strategijas energingai įgyvendina ir socialinius projektus – kuria socialines paslaugas kaime, organizuoja tradicines šventes, įvairias stovyklas, renginius, padedančius daugiau sužinoti apie savo gyvenamąją vietovę, ten gyvenusius žymius žmones. VVG strategijų įgyvendinimas pasibaigs 2015 metais.
Užsakymo nr. 2013-30