aA
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ir saugomos pilkosios gervės niokoja pasėlius, tačiau valstybė nesiruošia atlyginti jų padarytos žalos.
Sugrįžusios gervės / E. Užpelkio nuotr.

Žemdirbių laukus ištrypia ne tik laukiniai gyvūnai. Nemažai žalos padaro ir gervės. Tačiau pastaraisiais metais kompensacijų už šių paukščių padarytus nuostolius nebeliko. Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrę ūkininkai svarsto galimybes bylinėtis su valstybe.

Užgula laukus

„Gervės į laukus susirenka kaip į darbą – lygiai 6 val. atskrenda ir apie 21 val. išskrenda. Pasėlius taip suniokoja, kad jų nereikia ir kulti. Pernai porą hektarų žirnių taip ištrypė, kad kombaino neprireikė. Vasarą pradėjo kapstyti bulves“, – pasakojo Pasvalio rajone ūkininkaujantis Stanislovas Aleksandravičius.


Anot ūkininko, nuo gervių kenčia ir jo kaimynai: vienam nulesė kopūstus, kitam sutrypė kvietrugius. „Prieš 15 metų atskrisdavo keliasdešimt gervių, o dabar – didžiuliai pulkai, rudenį susitelkia tūkstančiai. Nubaidyti jų beveik neįmanoma“, – teigė pasvalietis.


Gervės kasmet nuostolių pridaro ir Panevėžio rajono ūkininkui Petrui Nevuliui. Pasak jo, paukščiai pasėlius lesa ir trypia nuo ankstyvo pavasario iki derliaus nuėmimo. Šiemet pilkosios gervės ganosi 100 ha kviečių ir 50 ha miežių laukuose, kurie yra šalia Bygailių miško. Čia esančiose pelkėse ir telkiasi pilkosios gervės. Ūkininkas kone kasdien apvažiuojąs šiuos laukus, tačiau nubaidyti gervių nepavyksta. Pabaidyti paukščiai paskrenda toliau ir vėl įninka lesti. „Pirkau brangias sertifikuotas sėk­las, brangsta trąšos, degalai – patyriau daug nuostolių, kurių niekas neatlygina. Valstybė saugo tuos paukščius, tačiau atlyginti žalos nenori. Kokia išeitis ūkininkams? Bylinėtis?“ – svarstė augalininkystės ūkio savininkas.


Gervės apgula ir Radviliškio, Ukmergės bei kitų rajonų žemdirbių auginamas kultūras.


Kompensacijų nebeliko


Laukinių gyvūnų padarytą žalą ūkininkams turi atlyginti medžioklės plotų naudotojai, o saugomų paukščių ir gyvūnų – valstybė. Prieš keletą metų valstybės saugomų pilkųjų gervių padaryti nuostoliai buvo atlyginami. Dabar išmokų nebeliko. Kompensacijos skiriamos tik už stumbrų suniokotas kultūras. „Problema tampa vis skaudesnė, nuostolių vis daugiau, todėl rastas būdas, kaip išvengti žalos atlyginimo“, – pasikeitusia kompensavimo tvarka piktinosi ūkininkai.


2008 m. P.Nevulio laukuose lankėsi Panevėžio rajono savivaldybės komisija, sudaryta gyvūnų ir paukščių padarytiems nuostoliams įvertinti. „Žemės ūkio specialistai matė, kad varpose tebuvo po kelis grūdus“, – sakė ūkininkas. Grūdų augintojui buvo skirta kelių tūkstančių litų kompensacija. Pasak jo, tai tebuvo simbolinė suma. Paukščių padaryti nuostoliai esą buvę kur kas didesni.
Pasvalio rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kazėnas tvirtino, kad prieš keletą metų vienam rajono ūkininkui buvo skirtos išmokos už gervių suniokotas daržoves. Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis prisiminė, kad prieš keletą metų vieno panevėžiečio rapsų lauką buvo nulesusios ir išmindžiojusios gulbės. Jam buvo skirta 3 000 Lt kompensacija. Anot V.Jakubonio, šiemet komisija nėra gavusi prašymų atlyginti paukščių padarytą žalą. Tačiau jei ir gautų, vargu ar būtų iš to naudos.


Nesutaria dėl gervių skaičiaus


Aplinkos ministerijos (AM) Bio­loginės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius patvirtino, kad už gervių padarytus nuostolius kompensacijos nenumatytos. „Pasikeitė tvarka, ir jau dvejus metus tokia žala neatlyginama“, – paaiškino gamtininkas. Kodėl reikėjo keisti buvusią tvarką, AM atstovas atsakyti negalėjo.


Gamtininkas svarstė, kaip ūkininkai savo laukuose gali suskaičiuoti tūkstančius pilkųjų gervių. Anot jo, Lietuvoje peri 800–1 000 šių paukščių porų. „Nežinau, iš kur atsiranda tie tūkstančiai. Daugiau jų susitelkia vasaros pabaigoje, kai būriuojasi nakvynei“, – samprotavo S.Paltanavičius. Anot gamtininko, gervė – atsargus ir baikštus paukštis, todėl sunku patikėti, kad ūkininkai negali jų nubaidyti iš pasėlių. „Jei būtų iššauta petarda, paukščiai daugiau neatskristų“, – įsitikinęs S.Paltanavičius.


Pilkųjų gervių sambūrius pasėliuose stebintys kaimo gyventojai abejoja šių paukščių baikštumu ir retumu. „Prieš 20 ar 30 metų gervė tikrai buvo retas paukštis ir, atrodo, kad baikštus. Dabar taip tikrai neatrodo“, – tikino nuo šių paukščių kenčiantys įvairių rajonų ūkininkai.
AM atstovas siūlė žemdirbiams, kurie skundžiasi gervėmis, drausti pasėlius. Draudikai sako, kad tokių paslaugų neteikia.


Stumbrai padaro vis daugiau žalos


Kur kas daugiau rūpesčių ir nuostolių ūkininkams padaro valstybės saugomi galiūnai – stumbrai. Tiesa, jie paprastai būriuojasi tik Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūkininkų laukuose. Dėl jų pasivaikščiojimų po laukus žemdirbiai netenka šimtų tūkstančių litų, tačiau ne visi prašo kompensacijų.


Tarptautiniu mastu saugomų stumbrų padarytą žalą atlygina Aplinkos ministerija. Pernai tam skirta apie 150 tūkst. Lt. Žemdirbių manymu, ši suma neatperka visų nuostolių.
„Laukinių gyvūnų niokojami pasėliai – labai aktuali ir rimta problema. Jų padarytą žalą sunku įvertinti. Juk ūkininkas kasdien į laukus nespėja nueiti ir pamatyti, kas ten darosi“, – sakė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.


V.Jakubonis tvirtino, kad pastaraisiais metais stumbrų padaryti nuostoliai auga. Už praėjusius metus Panevėžio rajono ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms išmokėta 63 tūkst. Lt, o 2010 m. – 33 tūkst. Lt kompensacijų. Pernai daugiau nei 45 tūkst. Lt buvo įvertinta šernų, stirnų, elnių padaryta žala, kurią atlyginti turi komercinės medžioklės plotų naudotojai bei medžiotojų būreliai.
Šiuo metu Panevėžio miškų urėdijos stumbryne aptvaruose gyvena 20 stumbrų, o laisvėje maždaug 30–40 km spinduliu aplink stumbryną klajoja apie 70 jų gentainių. Šie pasidaliję į tris būrius.

Ūkininkų manymu, tokio dydžio šių galiūnų bandos neturėtų laisvai klajoti po miškus ir laukus. Anot jų, didelėse teritorijose turėtų būti sukurti rezervatai, kur stumbrai galėtų laisvai jaustis. „Aplinkosaugininkai žadėjo stumbrus išvežti į tuos rajonus, kur mažiau intensyvi žemdirbystė, tačiau jau penkeri metai, kai niekas nieko nedaro“, – teigė V.Ivanauskas.


Draudimo nesiūlo


Algimantas Navickas, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas


Mes nesiūlome draudimo nuo laukinių gyvūnų ir paukščių padaromos žalos. Draudžiame tik nuo meteorologinių reiškinių rizikų. Jei žemdirbiai pageidautų, galėtume padėti įvertinti nuostolius. Saugomų gyvūnų ir paukščių padarytą žalą pasėliams turėtų atlyginti valstybė.

Žalą padėtų sumažinti prevencinės priemonės


Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas


Kiekviename rajone yra specialios komisijos, kurios įvertina laukinių gyvūnų padarytą žalą. Kiek žemdirbiams atlyginama, statistikos neturime. Tačiau į tokias komisijas kreipiasi ne visi ūkininkai. Dažniausiai jie ir medžiotojai bendradarbiauja ir stengiasi rasti būdų, kaip išvengti nuostolių. Kai ūkininkai pastebi žvėrių savo laukuose, skambina medžiotojams. Jei laikas tinkamas, šie pradeda medžiok­lę. Medžiotojai pagal taisykles turi reguliuoti gyvūnų skaičių, tačiau ir patys ūkininkai turėtų aktyviau veikti, imtis prevencinių priemonių. Juk galima naudoti elektrinius piemenis, cheminius preparatus ir kt. Štai prieš 15 metų buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad vienos bulvių veislės labiau traukia šernus, o kitos – mažiau. Galima pastebėti, kad šernų populiacija per pastarąjį dešimtį gausėja. Taigi jie padaro daugiau žalos. Retais atvejais, kai ūkininkai, medžiotojai ir žalos vertinimo komisija nesusitaria, kreipiamasi į teismus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vyriausybė pritarė „Pieno tyrimų“ pertvarkai (3)

Vyriausybė trečiadienį pritarė pieno tyrimus atliekančios valstybės įmonės „ Pieno tyrimai...

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Įstatymo pataisos neleis vėluoti atsiskaitymams už žemės ūkio produkciją

Seimas pradėjo svarstyti žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pristatytas Atsiskaitymo už...

Baltijos šalys ir Lenkija pasirašo deklaraciją dėl išmokų žemdirbiams suvienodinimo (15)

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai antradienį Rygoje ketina pasirašyti...

Top naujienos

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (561)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (642)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Didžiulį pranašumą išbarstęs „Rytas“ paskutinę sekundę pralaimėjo Berlyne (488)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Ryto“ (1-3) krepšininkai išvykoje...

Orai: spiginanti saulė šalčio nesumažins (1)

Trečiadienį virš Lietuvos savo pozicijas stiprins anticiklonas, kuris vaikys debesis ir leis...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (53)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios (28)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (223)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Neteisėtais būdais pralobusiems valdžia ruošia naujus spąstus (38)

Neteisėtais būdais pralobusiems valdininkams ir verslininkams valdžia ruošia naujus spąstus....

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (491)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (36)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...