Nei nuolat besišypsantys australai, nei saulėtoji šalis nesugundė lietuvės svetur pasilikti visam laikui. Moteris ne tik sugrįžo į tėvynę, bet į Lietuvą kraustytis įkalbėjo savo vyrą australą.
Iš Australijos sugrįžusi Vaidos ir Karlo Peteraičių šeima šiemet Lietuvoje sutiko jau ketvirtus Naujuosius metus. 2012 metų pabaigoje į gimtinę Vaida parvyko kartu su vaikais. Neilgai trukus čia persikėlė ir jos vyras. Nors šeima iš pradžių gyveno Vilniuje, mieste ilgai neužsibuvo: persikraustė į Obelijos kaimą Alytaus rajone.
„Man labai trūko lietuviškos kultūros. Australijoje mes gyvenome kaime, vienkiemyje, 300 kilometrų atstumu nuo Sidnėjaus, tad neturėjau galimybės dažnai nuvažiuoti ten, kur renkasi lietuviai. Ketinome Lietuvoje pagyventi metus, bet planai pasikeitė. Aš visada buvau už tai, kad sugrįžtumėme į Lietuvą“, - pasakojo V. Peteraitis, prisipažinusi, kad jų persikraustymą galima vertinti kaip savotišką nuotykį.
Apsisprendusi gyventi Lietuvoje, šeima Australijoje pardavė savo ūkį. Vaidos vyras savo šalyje garsėjo kaip vynuogininkystės specialistas, plėtojantis stambų vynuogyną.
Į Lietuvą sugrįžusi šeimyna greitai suprato, kad miesto gyvenimas jiems ne prie širdies.
Peteraičiams norėjosi daugiau erdvės, gamtos. Nors nei Vaida, nei Karlas dzūkiškų šaknų neturi, jie įsigijo būtent Miroslavo seniūnijoje esantį Obelijos dvarą ir jį atgaivino, sutvarkė aplink augančius šabakštynus.
Dzūkijoje šeima taip pat gyvena ūkiškai, augina galvijus angusus ir avis.
„Karlui trūko kalnų peizažo. Mums patiko Dzūkijos reljefas, čia ne tik lygumos, yra ir kalnelių. Nors apžiūrėjome ne vieną vietą, bet nusprendėme įsikurti Obelijoje“, - pasakojo iš Panevėžio kilusi moteris.
V. Peteraitis mato nemažai skirtumų, kuo lietuviai skiriasi nuo australų. Anot jos, Australijoje žmonės labai draugiški, ten stiprus bendruomeniškumo jausmas, palaikymas, nėra alkoholizmo problemos.
Ten žmonės nelaukia, kol jiems ką nors duos valdžia, patys žiūri, kaip išsiversti, kaip užsidirbti. Jaunimas labai savarankiškas, greitai išeina iš tėvų namų, pradeda savo gyvenimus. Nėra net tokių minčių, kad reikia laukti, kol kažką paveldės iš tėvų.
Vaidos vyrą Karlą, turintį lietuviškų šaknų, atsikrausčius į Lietuvą daug kas stebino.
„Turbūt labiausiai jį šokiravo lietuvių vairavimo kultūra. Jis pastebėjo, kad lietuviai labai dažnai nusižengia kelių eismo taisyklėms. Australijoje man nė karto neteko išgirsti, kad pėsčiųjų perėjoje būtų partrenktas žmogus, o čia tokie įvykiai gana dažni.
Taip pat Karlas stebėjosi, kad Lietuvoje daug šiukšlių. Net mums tvarkant dvaro aplinką, radom krūvas šiukšlių, o ekskavatorius iš tvenkinio ištraukė daug stiklo atliekų“, - pasakojo. V. Peteraitis.
Nepaisant to, kad Australijoje kai kuriais aspektais geriau nei Lietuvoje, moters širdis vis tiek veržėsi į Lietuvą. Vaida džiaugiasi, kad Obelijoje gyvenantys žmonės jų šeimą gražiai priėmė, kaimynai labai malonūs, jeigu tik reikia, visuomet atskuba į pagalbą.
Nors Vaidos vyras anksčiau tikino, kad į Lietuvą kraustysis tik tada, kai čia pradės augti vynuogės, šiuo metu jis čia taip pat jaučiasi puikiai ir nenuilsdamas su žmona puoselėja savo dvarą.
„Mes nesame pratę gyventi moderniai. Džiaugiamės tuo, ką turime, ir abu stengiamės dėl savo ir savo vaikų ateities.
Tai lyg savotiški mainai: aš tiek laiko pragyvenau Australijoje, tai dabar Lietuvoje turės gyventi mano vyras“, - šypsojosi V. Peteraitis.
