„Nepriimtina, kad vienoje šalyje už tuos pačius kriterijus ūkininkas gauna maždaug 100 proc., o kitoje šalyje – įvykdęs tuos pačius kriterijus 49 arba 42 proc., kaip tai yra Estijos, Latvijos ir Lietuvos atveju. Aš manau, kad derybos dėl daugiametės finansinės programos (ES biudžeto) turi išspręsti šias problemas. (...) Tai yra plėtros rezultatas, bet visi ES nariai ir visi ES piliečiai turi teisę į vienodą požiūrį“, - pareiškė M. Schulzas.
EP pirmininkas patikino kėlęs šį klausimą per Europos Vadovų Tarybą.
Savo poziciją Baltijos šalių ūkininkai išdėstė peticijoje, kurią ankstyvą ketvirtadienio rytą jų atstovai perdavė Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui.
Peticiją pasirašė 24 tūkst. estų ūkininkų, 18,5 tūkst. latvių ir 20,3 tūkst. lietuvių. Parašai dar bus renkami iki rudens.
Tos pačios dienos popietę Baltijos šalių ūkininkai Briuselyje surengė protestą dėl tiesioginių išmokų tarp ES šalių nelygybės. Valstybių oficialūs asmenys juos palaiko, tačiau konstatuoja, kad susiderėti dėl didesnių pinigų lengva nebus.
Intensyvios derybos dėl tiesioginių išmokų turėtų vykti spalio mėnesio Europos Vadovų Taryboje, o galutiniai sprendimai turėtų būti gruodį.
