Populiariausia daržovė - topinambai
Serifikavimo įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2011 m. šalies ekologiniuose ūkiuose iš viso buvo sertifikuoti 172 ha ekologiškų daržovių (žr. lentelę) ir 346 ha bulvių. Palyginti su ankstesniais metais, sertifikuoti ekologiškų daržovių ir bulvių plotai pamažu didėja. Tačiau bendrame šalies sertifikuotų ekologinės gamybos plote, kuris pernai siekė 158 tūkst. ha, ekologiškos daržovės sudaro itin menką dalį.
Skaičiuojant pagal daržovių rūšis, pernai daugiausia buvo auginama ir sertifikuota topinambų – 83,31 ha, ir plotų, deklaruotų bendru pavadinimu „daržovės“ – 64,47 ha. Konkrečiu pavadinimu deklaruotų daržovių sertifikuoti tokie plotai: baltagūžių kopūstų – 4,31 ha, burokėlių – 3,14 ha, morkų – 7,49 ha, svogūnų – 1,52 ha, krapų – 4,79 ha. Mažiausiai ekologiškai buvo auginama česnakų – 0,94 ha.
Augina ne dėl išmokų
Nesuklysime pasakę, kad vienas žinomiausių Lietuvoje ekologiškų daržovių augintojas yra Biržų r. ūkininkas Arūnas Giedrikas. Jis su šeima ekologiškas daržoves augina jau dešimt metų ir neketina jų atsisakyti.
„Jeigu ateityje ūkininkausime, tai tik ekologiškai“, – tikina biržietis daržininkas. Kasmet daržovėms ūkyje skiriama 10 ha. Šio ploto nenumatoma nei didinti, nei mažinti. Sunku patikėti, kad ūkyje auginama net 50 rūšių įvairių ekologiškų daržovių ir prieskonių.
Biržiečio nuomone, kiti ūkiai, pabandę auginti ekologiškas daržoves, jų greitai atsisako, nes pamato, kad šis darbas sudėtingesnis negu tikėjosi.
„Labai daug rankų darbo, ekologiškai daržininkystei tenka atsiduoti visa širdimi. Geriausia, kai dirba visa šeima, komanda. Mes darbuojamės su žmona, padeda vaikai, dar turime samdomų žmonių. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens darbo apstu. Laisvos dienos nematome“, – pasakoja A. Giedrikas. Jau vasarį ūkininkas sės sėklas ir augins daigus, o prasidėjusi naujojo sezono darbų virtinė tęsis iki kitos žiemos.
Ūkininkas teigia, kad ekologiškas daržoves augina tikrai ne dėl išmokų už jų plotą.
„Išmokos palyginti nedidelės. Jos padengia tik mažą išlaidų dalį, sakykime, piktžolių ravėjimo kaštus. Aišku, parama gerai, tačiau net jeigu jos negautume, vis tiek toliau augintume ekologiškas daržoves. Supraskite, kad ne dėl išmokų mes dirbame. Iš dešimties hektarų išmokų nepraturtėsi. Mūsų tikslas – užauginti ekologišką produktą“, – sako A. Giedrikas.
Ne visi gali įpirkti
Biržietis daržoves realizuoja įvairiais būdais: turi nuolatinių klientų ratą, parduoda pats savo „taškuose“, tiekia į vieną prekybos centrą. Tiek produkcijos, kad jos užtektų visus metus, nedidelis ūkis prekybininkams pasiūlyti negali. Todėl į prekybos centrą derlius tiekiamas tik sezono metu.
„Prekybos tinklai turi savo kokybės reikalavimus. O užauginti „tobulų“ ir kartu ekologiškų morkų, bulvių mes dar negalime. Taigi vieni reikalavimai keliami daržovėms, kuriomis prekiaujame patys, ir kiti, kurias tiekiame į prekybos centrą“, – pasakoja ūkininkas.
Jis teigia, kad didelės konkurencijos su užsienietiškomis ekologiškomis daržovėmis nejaučia, nes atvežtinė produkcija itin brangi, tik turtingi pirkėjai gali tiek mokėti. Pavyzdžiui, prekybos centre importinių ekologiškų svogūnų 700 g maišelis kainuoja 6 Lt, o ūkininkai 1 kg ekologiškų svogūnų patys parduoda po 2,5 Lt. A.Giedriko nuomone, mūsų šalyje ekologiškų daržovių augintojų pakanka, reikia, kad padidėtų žmonų perkamoji galia ir atsirastų daugiau šios produkcijos pirkėjų.
Prekybininkų požiūris kitoks. „Lietuviai ekologiniuose ūkiuose paprastai augina tik tradicines daržoves ir vaisius. Pasiūla kol kas tikrai menka. Mes iš užsienio įvežame apie 30–40 pavadinimų daržovių ir vaisių. Kai yra sezonas, t.y. užauga vietinių ūkių derlius, tada jis mus tenkina ir domina. Kiek galime, prekiaujame. Bet augintojai patys stengiasi tiekti savo produkciją į parduotuves, turgus ir t.t. Tad mes tuo metu pirkėjų daug neturime. Vėliau, kai lietuviškos daržovės baigiasi, apie lapkričio mėnesį, pradedame daugiau importuoti ekologiškos produkcijos“, – sako Vygandas Panumis, ekologiškais vaisiais ir daržovėmis prekiaujančios UAB „Vilniaus Augma“ atstovas.
Pernelyg sudėtingi reikalavimai?
Anksčiau nemažai daržovių augino Molėtų r. ekologinių ūkių šeimininkai. Tačiau dabar jų entuziazmas užsiimti ekologiška daržininkyste blėsta.
„Labai sudėtingi ekologinės daržininkystės reikalavimai. Pavyzdžiui, tikrintojams reikia pateikti daržo planą. Kaimo žmogui jį nubraižyti nėra taip paprasta. Kita priežastis, labai stabdanti ekologinės daržininkystės plėtrą, – ekologiškų sėklų trūkumas. Nesugebėjau tikrintojams įrodyti, kad pats ūkininkas gali užsiauginti ekologiškų daržovių sėklų. Tikrintojams net rodžiau pasodintus daržovių pasodus, iš kurių auginu sėklas. Deja, šiuolaikinis jaunimas nesupranta, kad sėklų galima užsiauginti patiems, nebūtina jas pirkti parduotuvėse. Ūkyje užaugintos sėklos nebuvo pripažįstamos ekologiškomis. Vėliau leido pirkti ir neekologiškas sėklas, svarbu, kad nebūtų beicuotos. Tai tik keli biurokratinių trukdžių pavyzdžiai, apsunkinantys ir taip nelengvą ekologinę daržininkystę“, – pasakoja Elena Grajauskienė, Molėtų r. ekologinių ūkių bendruomenės „Gojelis“, kurioje susibūręs pusšimtis ūkininkų, vadovė.
Ji teigia, kad rajono ekologiniai ūkiai augina ekologiškas daržoves, tačiau dėl sudėtingų reikalavimų jų tiesiog nesertifikuoja.
„Realiai ekologiniuose ūkiuose daržovių auginama daugiau negu oficialiai jų sertifikuojama“, – sako E. Grajauskienė.
Molėtiškiai ūkininkai susibūrė ne tik į benduomenę, bet ir įkūrė kooperatyvą „Padegsnys“, kurio tikslas – realizuoti užaugintą produkciją.
„Kai įkūrėme kooperatyvą, prieš daugelį metų, buvo gražių planų. Kai ką įgyvendinome, tačiau dabar išgyvename ne pačius geriausius laikus. Norėjome kooperatyvui statyti naują pastatą. Bet atsirado baimė, kad neturėsime ką realizuoti, nes sertifikuotų daržovių mūsų krašte mažėja. O pardavimus sunkina ir tai, kad naujo derliaus daržovėms turi būti tų metų sertifikatas. Sakykime, salotos užauga vasarą, o tikrintojai sertifikuoti atvyksta spalį. Ką tuomet daryti? Manyčiau, kad sertifikavimo įstaigai ekologinė daržininkystė yra neparanki, nes tikrintojams daug darbo. Todėl, matyt, jiems patinka, kai ekologiškų daržovių auginama mažai, tuomet ir darbo mažiau“, – E. Grajauskienė įsitikinusi, kad ekologinė daržininkystė žlunga ne tiek dėl menkos paramos ar sunkaus darbo, o kiek dėl biurokratinių trukdžių.
Kalbėdama apie ekologiniams ūkiams skiriamą paramą E. Grajauskienė ne kartą Žemės ūkio ministerijai yra išsakiusi pasiūlymą atskirti nuo daržovių bulves, kurioms skiriama tokio pat dydžio išmoka. Ūkininkės nuomone, bulves auginti paprasčiau ir išlaidos mažesnės negu daržoves, todėl ir parama turėtų būti skirtinga.
Norint, kad ekologinė daržininkystė nežlugtų, be išmokų korekcijos, E. Grajauskienė ragina supaprastinti keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, atsisakyti planų braižymo), skatinti ekologinę daržovių sėklininkystę.
