Parodų, mugių, švenčių lankytojams, ypač mažiesiems, nebuvusiems kaime, sukūrėme „bičių televizorių“ – stiklinį aviliuką, kuriame telpa keli koriai su nedidele bičių šeimele. Šią atrakciją pristatėme parodoje „Ką pasėsi...“.

- Ši „bičių televizoriaus“ idėja subrendo Lietuvos bitininkų asociacijoje, – pasakojimą tęsia stalių bendrovės gamybos vadovas, Varėnos bitininkų draugijos pirmininkas, Metų bitininkas Valdas Karalevičius, – kelios dešimtys šalies bičiulių dalyvauja išskirtinės kokybės bičių produktų gamybos programoje, kurią inicijavo akademikas Algirdas Skirkevičius, mums talkina žinomi mokslininkai bitininkai Algirdas Amšiejus, Almantas Šimkus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos doktorantas Vytautas Patinskas „Kopainės“ stalių dirbtuvėse atsirado neatsitiktinai. Netoli Butrimonių (Alytaus r.) jis prižiūri 60 bičių šeimų, domisi pasaulio bitininkystės naujovėmis. Jo mokslinio darbo tema – skirtingų bičių rasių prisitaikymas Lietuvos klimato sąlygomis. Bičiulis Ramūnas Ptakas parengęs magistro darbą apie bičių produktyvumą skirtingos konstrukcijos aviliuose. Abiejų darbų vadovas – Veterinarijos akademijos prof. A. Šimkus, dažnas svečias Dzūkijoje.

Stalių bendrovės sandėlyje – stirtos dadano tipo ir daugiaaukščių avilių, jų korpusų, maitintuvių, nukleusų, mažų aviliukų. Diena kita – ir patalpos ištuštės, beveik visa produkcija užsakyta. Pasak A. Tribandžio, avilius perka ne tik bitininkai, bet ir kaimo sodybų šeimininkai, į užtarnautą poilsį ketinantys išeiti miestiečiai, turintys intencijų apsigyventi tėviškėse.

– Avilius gaminame tik iš žiemą nukirstų medžių, natūraliai išdžiovintų lentų, – pasakoja bendrovės vadovas A. Tribandis, – medienos bičiuliams galime pasiūlyti įvairios, bandėme ąžuolo, liepos, tačiau patikimiausia liko tradicinė eglė ir pušis.

Verslo idėjų generatoriumi vadinamas V. Karalevičius pastebi, jog ne visų rajonų bičiuliai deramai išnaudojo žiemos atokvėpį. Dzūkijos bitininkai mokėsi, keliavo, triūsė savo namų dirbtuvėse. Pasak V. Karalevičiaus, ypač naudingai dalytasi patirtimi. Nemažai specialiuosius mokslus tėvynėje baigusio jaunimo grįžo iš „darbo komandiruočių“ Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos bitynuose. Jų parsivežtos verslo organizavimo, naujausių technologijų panaudojimo pamokos – už pinigą brangesni dalykai. Žinomi šalies bitininkai veltui laiko neleidžia su bičiuliu Sigitu Useliu keliaudami po „Apimondijos“, kitų tarptautinių organizacijų renginius.

– Ir mes turime galvoti, kaip palengvinti darbą žmogui, sudaryti palankiausias sąlygas bitėms, – kalba V. Karalevičius.

„Kopainėje“ dirba kelios dešimtys medžio meistrų, mokančių ir brėžinius, ir kompiuterių programas skaityti. Naujausios idėjos įgyvendinamos čia pat cechuose, įrengtuose buvusiose sovietmečio fermose. Produkcijai kokybės ženklą suteiks bitės.