Galbūt ne visiems malonus česnako kvapas, bet susirgus į tai nebekreipiama dėmesio.
Būtina gerai sukramtyti
Žinoma natūralios medicinos propaguotoja gydytoja Filomena Taunytė ragina česnaką vartoti kasdien. „Kuo paprasčiau, tuo geriau. Gerai sukramtytą česnako skiltelę praryjame užgerdami vandeniu. Galima smulkiai supjaustytus duonos gabalėlius sumaišyti su sėmenų aliejumi, supjaustyti keltą skiltelių česnako ir valgyti. Bent kartą per savaitę reikėtų valgyti česnako“, – pasakojo ji. Anot gydytojos, ši daržovė – puikus natūralus antibiotikas. Jei pajutome, kad kabinasi liga, prisiminkime česnaką.
Medikė pataria česnako skiltelę kuo smulkiau sukramtyti, nes burna – taip pat virškinimo organas. Per burnoje esančias seilių liaukas veikliosios česnako medžiagos greičiau patenka į organizmą. „Vaikus reikia nuo mažens pratinti valgyti česnaką. Šeimoje galima susitarti, kad kurią nors savaitgalio dieną visi valgys stipriau česnaku pagardintas salotas. Tada visi vienodai „kvepės“ ir nebus ant ko pykti. Be abejo, ir kolegoms darbe bus nemalonu, jei ateisite „pakvipęs“. Česnaką reikėtų valgyti vakare“, – patarė pašnekovė. Tačiau, pasak jos, nereikia manyti, kad ši daržovė – panacėja. Ji tikina, kad yra sveikuolių, apsieinančių be česnako.
Populiaresni žieminiai
Klaipėdos rajone ūkininkaujanti agronomė Joana Mockutė tikino, kad užsiauginti česnakų gali kiekvienas. Didelio mokslo nereikia, bet reikia pasidomėti, kas šiai daržo kultūrai tinka, o kas – ne.
„Česnakas – visame pasaulyje paplitęs kultūrinis augalas. Dar Egipto rankraščiuose minima, kad česnakas – ypatingas augalas. Laukinis česnakas auga Europos, Azijos miškuose. Česnakuose gausu fitoncidų, specifinį skonį ir kvapą duodančio alicino, itin daug monosacharidų (3,39 proc.), azotinių medžiagų (6,5 proc.), ląstelienos (0,8 proc.), – pasakojo pašnekovė. – Česnakai skirstomi į turinčius žiedstiebius ir jų neturinčius. Tarp augintojų labiau paplitęs skirstymas į vasarinius ir žieminius. Vasariniai dažniausiai neformuoja žiedstiebio. Populiaresni yra žieminiai česnakai, nes jie užauga stambesni ir derlingesni nei vasariniai.“
Pelenus – ant česnakų lysvės
Pasak specialistės, česnakams tinkamos atviros, nuo šiaurės vėjų apsaugotos vietos. Jie mėgsta purias, vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio dirvas, kuriose gausu humuso. Silpnai auga sunkiose ir užmirkusiose dirvose. Mėgsta šarminio tipo dirvą (6,0–7,5 pH). Jei dirva sunki ir sukrentanti, reikia ją maišyti su stambiagrūdžiu smėliu, durpėmis, kompostu. Rūgštingumą sumažins kreida, dolomitmilčiai ar gesintos kalkės. „Jei žiemą kūrenate židinį ar krosnį, nepamirškite pelenų išpilti ant česnakų lysvės. Pelenai mažina dirvos rūgštingumą ir laikomi kalio turinčio trąša“, – patarė agronomė.
Česnakus geriausia auginti ten, kur anksčiau augo mėšlu tręšti augalai: šakniavaisiai, kopūstai, agurkai, pupelės, pupos, žieminiai javai. Jų geriau nesodinti ten, kur anksčiau augo svogūnai, porai, bulvės ir morkos. Prieš sodinant česnakus į dirvą įterpiama mineralinių trąšų: 2,5–4 cnt/ha superfosfato, 2,25–3,25 cnt/ha kalio druskos. Pavasarį patręšiama 1,5–2 cnt/ha amonio salietros, praėjus mėnesiui dar įterpiama 1–1,5 cnt/ha amonio salietros.
Sodinti geriausia eilėmis
„Žieminiai česnakai sodinami spalio mėnesį, o jei ruduo ilgas ir šiltas, juos galima sodinti net iki lapkričio vidurio. Svarbiausia, kad augalai spėtų įsišaknyti, bet neišleistų laiškų. Skiltelės išlukštenamos kelios dienos iki sodinimo, porą valandų palaikomos silpname kalio permanganato tirpale. Pasodinti česnakai uždengiami šiaudais, apiberiami mulču arba 5 cm žemių sluoksniu“, – patarimų negailėjo pašnekovė.
Geriausia, jei česnakai sodinami eilėmis. Atstumai tarp jų – 50–60 cm, kad tarpueilius būtų galima purenti. Skiltelės kišamos į žemę kas 6–8 cm. Padarius nedidelį griovelį, jos pirštais įspaudžiamos į dirvą. Dirvos paviršius išlyginamas arba užberiama durpių komposto mišinio. Daržininkai mėgėjai, anot specialistės, tarp česnakų eilių palieka mažesnius tarpus. Bet tada reikia dažniau tręšti, nes augalams neužtenka maisto medžiagų.
Reikės kantrybės
Pristigus česnakų sėklai arba sumanius padidinti jų plotus, nebūtina jų pirkti. Tam puikiai tiks ant žiedstiebių subrandintos sėklos. „Česnako sėklos yra apie 0,5 cm dydžio, forma primena česnako skilteles, turi stiprų specifinį česnako kvapą. Beriamos 2–3 cm gylyje kas 3–4 cm. Pirmaisiais metais išauga vienaskiltis svogūnėlis, kuris rudenį sodinamas taip pat, kaip česnako skiltelės. Antraisiais metais išauga normali česnako galvutė, – aiškino agronomė. – Jei auginsime česnakus iš sėklų, teks apsišarvuoti kantrybe. Tačiau turint laiko ir vietos, tokiu darbu verta užsiimti. Juolab kad naudos tikrai turėsime, nes česnako kaina kiekvienais metais gana aukšta.“ Vasarinius česnakus J.Mockutė patarė sodinti kuo anksčiau. Tinkamiausias laikas – pirmoji balandžio pusė.
Patarimai česnakų augintojams
• Česnakai mėgsta purenamą dirvą.
• Česnakus rekomenduojama mulčiuoti kompostine žeme, smulkiais šiaudais, padžiūvusia nupjauta veja.
• Gegužės–birželio mėn., sparčiai augant lapams, reikia stebėti, ar dirva neperdžiūsta.
• Pradėję augti česnakai tręšiami mėšlo skiediniu: karvių – 1:10, paukščių – 1:15. Į skiedinį įdedama 20–30 g superfosfato arba tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
• Česnakų derlius nuimamas, kai išdžiūsta ar išgula apie 2/3 jų lapų. Juos iškasti laiku yra labai svarbu. Jei tai padaroma per anksti, skiltelės sunkiai atsiskiria, būna nesubrendusios ir prasčiau išsilaiko. Jei pavėluojama nuimti česnakų derlių, trūkinėja jų lukštai, byra skiltys, jie sunkiai išsilaiko.
• Nuimtas česnakų derlius, jei leidžia oro sąlygos, džiovinamas lauke maždaug savaitę. Po savaitės nupjaunamos česnakų šaknys bei lapai ir jie toliau džiovinami šiltoje vėdinamoje patalpoje.
