Apie tai jis kalbėjo per žurnalo „Valstybė“ organizuojamą konferenciją „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“.
Ž. Mauricas sako, jog saugi ir ekologiška energetika bus brangi, o pasirinkus tokį prioritetą turėtų būti vykdoma atsinaujinančių išteklių plėtra. Jei pasirenkamas saugumas ir pigumas, tuomet tenka atsisakyti ekologijos, ir toks pasirinkimas reiškia branduolinės energetikos plėtrą, tačiau jei norima pigios ir ekologiškos energetikos, tuomet tenka atsisakyti saugumo ir kliautis vien energijos importu iš kitų šalių, tačiau taip padidėtų valstybės nepriklausomybė nuo iškastinio kuro kainų svyravimų.
„Iškastinio kuro rinka įžengė į naują į aukštų ir besikeičiančių kainų erą. Ilgus metus iškastinio kuro kainos buvo ganėtinai nedidelės, - pastebi Ž. Mauricas. - Tačiau gali būti, kad tai tik laikinas periodas, jeigu Kinijos ekonomika sulėtės, gali būti, jog ir energetinių išteklių kainos sumažės.“
„Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas sako, jog sunku dabar pasakyti, kokia bus iškastinio kuro kainų ateitis.
„Mes neturime vienos ateities, mes turime vieną praeitį, bet daug ateičių“, - svarstė ekonomistas.
Pasirinkimą iš trijų vienų metu neįmanomų galimybių energetikos sektoriuje Ž. Mauricas palygino su ekonominėmis šalių politikomis.
Pasak jo, pavyzdžiui, Lietuva turi laisvą kapitalo judėjimą, fiksuotą valiutos kursą, bet neturi nepriklausomos pinigų politikos. Lenkija neturi fiksuoto valiutos kurso, tačiau turi laisvą kapitalo judėjimą ir nepriklausomą pinigų politiką, kai Kinija – riboja laisvą kapitalo judėjimą, bet turi nepriklausomą pinigų politiką ir fiksuotą valiutos kursą.
