Skaitytojas Viktoras (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pasakojo „Delfi“, kad turi keletą objektų su skirtingais tarifais (ir vienos zonos, ir dviejų), o sutartis dėl nepriklausomo tiekimo pasirašė maždaug tuo pačiu metu. Dabar esą matyti, kad dieninio ir naktinio tarifo naudojimas – skirtas tam, kad žmogus galėtų sutaupyti, – yra „itin nenaudingas“.
Vartotojas paaiškina, kad jam vien naktinė elektra kainuoja beveik tiek, kiek standartinė vienos laiko zonos elektra (apie 24 centus už kilovatvalandę (kWh)), kai dieninė – apie 30 centų (visos kainos pateiktos po 9 centų kompensacijos, jos vartotojui taikomos nuo liepos).
Bendrovė „Ignitis“ komentuoja portalui, kad dalinės kompensacijos dydį ir sąlygas, kokiais atvejais ir iki kurios kainos ji yra taikoma, nustatė Vyriausybė, savo ruožtu nepriklausomi elektros tiekėjai nenustato dalinės kompensacijos dydžio ar kitų sąlygų.
„Praėjusį mėnesį Vyriausybė patvirtino elektros energijos ir gamtinių dujų kainų dalinio kompensavimo tvarką. Joje numatyta, kad taikoma kompensacija negali būti didesnė nei 9 ct/kWh (su PVM) ir taikoma tik tai kainos daliai, kuri yra virš 24 ct/kWh (su PVM) ribos“, – sako „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Anot jos, žemutinę kainos ribą (24 ct/kWh) nustatė Vyriausybė visiems elektros vartotojams vienodai, nepriklausomai, kokį tiekėją jie yra pasirinkę ar kiek apskaitos prietaiso laiko zonų yra konkrečiame objekte. Vienodi principai taikomi ir visuomeninio tiekimo klientams, ir nepriklausomo tiekimo, lygiai taip pat ir garantinio tiekimo klientams.
„Anksčiau pasirinkę nepriklausomą tiekėją, pagal tuomet rinkoje buvusias sąlygas, turėjo galimybę fiksuoti ir žemesnę kainą nei 24 ct/kWh. Šiuo metu, atsižvelgiant į biržos kainas, pasiūlymų su žemesne kaina nei 24 ct/kWh, pateikti negalime. Ar ateityje galėsime pasiūlyti žemesnes negu 24 ct/kWh kainas, priklausys nuo situacijos rinkoje“, – sakė ji.
Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas Vilius Juraitis taip pat pažymi, kad ne tiekėjai nustatė kompensavimo ribas.
„Jeigu per tą laiką, kai yra paskelbiamas subsidijavimo modelis, tiekėjai staiga persidarytų planus tiktai tam, kad vartotojai gautų maksimalias kompensacijas, mūsų nuomone, tai būtų nesąžininga veikla. Nes iki tol tie modeliai, kiek kainuoja dieninis ir naktinis, buvo nustatyti pagal tai, kiek kainuoja elektra“, – sakė V. Juraitis.
„Šita dalis yra „slidi“, jeigu taip galima pavadinti (...). Atrodo: reikia išeiti iš dviejų laiko zonų ir pereiti į vieną laiko zoną“, – poreikį tobulinti subsidijavimo tvarką pripažįsta vadovas.
Tačiau kartu priduria, kad skaitiklių keitimas dabar nebūtų protingiausia išeitis.
„Mes vartotojams patys sakome: subsidijavimo mechanizmas dabar patvirtintas tiktai pusei metų. Nereikia šiuo metu bėgti ir pereidinėti iš dviejų laiko zonų į vieną laiko zoną, nes paskui gali tekti vėl tai daryti.
Tai jeigu nutiks taip, kad to mechanizmo nuo Naujų metų neliks arba jis bus koreguotas, turbūt prieš Naujus metus ir reiktų spręsti, ką daryti“, – sako V. Juraitis.
Bendrovės „Ignitis“ atstovė, paklausta, kokių turėtų patarimų vartotojui, irgi priminė, kad valstybės kompensacija taikoma iki metų pabaigos, todėl skubėti keisti skaitiklį, ko gero, nėra tikslinga.
„Skaitiklio keitimo procedūra, dėl techninių galimybių, leidžiama ne dažniau kaip vieną kartą metuose (o dalinis valstybės kompensavimas šiuo metu taikomas pusmečiui)“, – pažymėjo ji.
Skaitytojas Viktoras sako ir pats nenorintis keisti skaitiklio. Anot jo, rinktis vieną laiko zoną jam dabar jau neapsimoka, nes esą kainos pakilo tiek, kad geriau likti su dabartine dviejų laiko zonų sutartimi.
V. Juraitis atkreipia dėmesį būtent į klientų pasirašytas sutartis – kiek lankstūs bus tiekėjai jas keisti.
„Mūsų žiniomis, kas matyti rinkoje, kad labai daug žmonių pasirašė sutarčių ilgiems laikotarpiams su dviem laiko zonomis, tai turbūt klausimas: ar jie gali pas savo tiekėjus lengvai pasikeisti iš dviejų laiko zonų į vieną“, – sako V. Juraitis.
Anot jo, kartu svarbu, ar nenutiks taip, kad subsidijos bus panaikintos arba pakoreguotos ir vartotojams vėl norėsis sugrįžti prie dviejų laiko zonų.
„Ignitis“ atstovė papildomai rekomenduoja riboti dieninį vartojimą.
„Tuo atveju, jei kaina kompensuojama iki didesnės nei 24 ct/kWh reikšmės, rekomenduojame laikinai, kompensavimo taikymo laikotarpiu, riboti dieninį suvartojimą, kas sumažintų galutinę sąskaitos sumą“, – sakė bendrovės atstovė.
„Tuo pačiu rekomenduojame nekeisti skaitiklių iš dviejų į vienos laiko zonas“, – pabrėžia ji.
Bendrovė taip pat teigia, kad skirtumai tarp skirtingų tiekėjų taikomų kainų turi būti vertinami individualiai kiekvieno tiekėjo ir jo pasiūlymo atžvilgiu.
Viktoras mano, kad 9 centų valstybės kompensacija turėtų būti taikoma visa apimtimi vienodai ir dienos, ir nakties tarifui, kitaip tariant, be 24 centų „grindų“. Vyras sako, jog jo atveju dieninei elektrai pritaikyta visa kompensacija (nuo 39 centų iki minėtų 30 centų), naktinei – tik maždaug 2 centai (nuo buvusių daugiau kaip 26 centų iki dabartinių 24 centų, nes nustatyta tokia riba).
Kliento mėnesinis suvartojimas žiemą apie 450 kWh, vasarą – 100-150 kWh mažiau. Iš bendro suvartojamo kiekio naktinė ir savaitgalinė elektra sudaro apie 40 proc.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) teigia kiekvieną savaitę skelbianti informaciją apie dviejų laiko zonų prognozuojamus mėnesio sąskaitų dydžius, darydama prielaidą, kad 97,5 kWh (65 proc.) elektros suvartojama dienos metu, o 52,5 kWh (35 proc.) nakties metu.
Pagal paskutiniuosius skelbtus duomenis, esant tokioms suvartojimo proporcijoms, dviejų laiko zonų tarifai yra mažiau palankūs už vienos laiko zonos tarfus, iškyrus garantinio tiekimo atvejį.
Pasak agentūros, esant dieninio ir naktinio elektros suvartojimo proporcijoms 50 proc. ir 50 proc. rezultatas bus priešingas – dviejų laiko zonų tarifai bus palankesni ir sąskaitų sumos mažesnės.
„Galima atkreipti dėmesį į tai, kad esant dabartiniams kainodaros principams (kai tarp dieninio ir naktinio elektros energijos tarifų yra nemažas skirtumas, garantinio tiekimo atveju šis skirtumas yra mažesnis) norint, kad dviejų laiko zonų tarifai būtų geresni, reikia, jog suvartojimo proporcijos artėtų prie 50 proc. ir 50 proc.“, – aiškina agentūra.
Jos teigimu, priimtas kompensavimo mechanizmas sudaro sąlygas, kad ne visais atvejais vartotojai, turintys dviejų laiko zonų planus, gali pasinaudoti maksimaliomis kompensacijomis (9 centų) ir turėti mažesnius tarifus, negu vienos laiko zonos tarifas.
„Tokia yra kompensavimo mechanizmo specifika. (...) Vienareikšmiškai teigti, kad vartotojai, turintys dviejų laiko zonų planus, turi ir prastesnes sąlygas, negalima. Galima iš dalies sutikti su teiginiu, kad priimtas kompensavimo mechanizmas tik iš dalies atsižvelgia į dviejų laiko zonų planų specifiką“, – sako agentūra.
Vyriausybė gegužės pabaigoje patvirtino tvarką, kaip gyventojams iš dalies bus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Tam yra skirta 570 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija.
Ji skelbė, kad valstybė elektros vartotojams padengs iki 9 cento už kWh, o minimalus elektros tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, turėtų siekti 24 centus.
Kompensacijos taikomos visiems buitiniams elektros vartotojams – tai yra, gaunantiems visuomeninio tiekimo paslaugą, pasirinkusiems nepriklausomą elektros tiekėją ar patekusiems į garantinį tiekimą.
