Praėjusių metų rugpjūtį rinkos kaina Lietuvoje buvo nustebinusi 4000 eurų už MWh šuoliu – tai yra aukščiausia galima kaina „Nord Pool“ biržoje, tačiau dabar Vakarų Europoje pasiekta žemiausia galima apatinė riba, kuri yra -500 eurų.
Nyderlanduose tokia žema kaina sekmadienį išsilaikė net tris valandas. Danijoje (vienoje kainų zonoje) elektra kainavo -440 eurų už MWh (žr. žemiau kainų žemėlapį).
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigia, kad nors instaliuota vėjo elektrinių galia Lietuvoje jau siekia 1 gigavatą (GW), tačiau šalies atsinaujinanti energetika dar nepajėgi nulemti tokį didelį kainų kritimą. Vis dėlto jis siūlo galvoti, kaip subalansuoti gamybą ir vartojimą.
„Lietuvoje kol kas nerealu, nes pasiekėme 1 mln. kilovatų galios vėjo, bet tai dar toli gražu iki to, kad būtų toks didelis perteklius. Kada tai atsitinka (fiksuojamos neigiamos kainos – red.)? Kai šviečia saulė, pučia vėjas ir dar šeštadienis arba sekmadienis – maži poreikiai. Tai ir pas mus matėme labai mažas kainas, bet kad būtų tokios minusinės, dar neturime.
Tačiau reikia galvoti, kad ateityje tai gali būti ir dėl to kitos šalys susirūpinusios, ir mes turime galvoti apie tai, kaip išlyginti elektros vartojimą“, – sakė V. Jankauskas.
Jis sako, kad vienas iš būdų spręsti elektros gamybos perteklių būtų kai kurių generatorių atjungimas.
Bet turbūt irgi reikės tokių pakeitimų, kad jos irgi galėtų būti atjungtos, kada yra perteklius“, – svarsto pašnekovas.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pirmadienį skelbia, kad tokios neįprastos kainos Europoje susiformavo dėl elektros gamybos pertekliaus.
„Vėjo generacija Vokietijoje praėjusią savaitę taip pat sparčiai augo, o savaitgalį dėl generacijos pertekliaus susidarė neeilinė situacija“, – pranešime komentuoja „Litgrid“ Strategijos departamentodirektorius Liutauras Varanavičius, teigdamas, kad tokia neigiama kaina lemia didelius kaštus gamintojams ir pajamas vartotojams.
Anot jo, sekmadienį per pietus vėjo jėgainės Vokietijoje generavo apie 25 GW, tuo pat metu saulės elektrinės gamino apie 30 GW, o Vokietijos suvartojimas nesiekė 45 GW.
Dėl susidariusio 10 GW pertekliaus 15 val. Lietuvos laiku Vokietijos valandinė kaina nukrito iki minėtos apatinės rinkos ribos.
Kai kurių Europos šalių elektros kaina liepos 2 dieną:
Lietuvos elektros rinkai sekmadienis taip pat buvo išskirtinė diena: nuo 3 val. nakties iki 19 val. vakaro didmeninė valandinė kaina svyravo siaurame intervale minus 0,01 cento – plius 0,001 cento už kWh, o šiame periode net 8 valandas elektros kaina buvo lygiai nulis. Tokia pati padėtis buvo Latvijoje ir Estijoje.
„Po kelių savaičių pertraukos į Lietuvą sugrįžo vėjuoti orai, dėl to vėjo elektrinių generacija per savaitę išaugo dvigubai. Didžiausią gamybos dalį vėjo elektrinės sugeneravo savaitgalį ir esant mažam suvartojimui reikšmingai sumažino kainas – jos sekmadienį dienos metu svyravo aplink 0 eurų už MWh.
Žinoma kainoms Lietuvoje didelę įtaką turi ir situacija Baltijos jūros regione, o ypatingai Vokietijoje, kur elektros suvartojimas ir generacija yra didžiausi“, – komentuoja „Litgrid“ ekspertas L. Varanavičius.
„Delfi“ jau rašė apie neigiamų elektros kainų priežastis ir galimybes vartotojams sutaupyti. Kalbinti elektros tiekėjai prognozavo, kad kainų netolygumai dažnės, jų amplitudės didės, nebent augtų ir balansavimo pajėgumų.
